Šalčininkų rajono savivaldybė yra įsikūrusi Vilniaus apskrities pietrytinėje dalyje, Baltarusijos pasienyje. Rajono plotas 1491,4 kv. km. Administracinis centras - Šalčininkai, 42 km nuo Vilniaus, kiti rajono miestai - Eišiškės, Baltoji Vokė, miesteliai Jašiūnai,Turgeliai ir Dieveniškės.
Rajonas ribojasi su Vilniaus, Trakų ir Varėnos rajonais, pietuose ir rytuose rajono ribos sutampa su Lietuvos - Baltarusijos valstybine siena.
Miškai užima 43,77% rajono ploto (miškingumas 1,5 karto didesnis negu vidutiniškai Lietuvoje). Ryškiausias Šalčininkų rajono miškų bruožas - jaunas jų amžius ir nedidelė rūšinė medžių įvairovė. Vyrauja sausi pušynai. Lapuočių medynų pasitaiko prie upių, slėniuose. Didžiausias miškų masyvas - Rūdninkų giria. Susideda iš 23 miškų, kurių didžioji dalis priklauso šiam rajonui. Miestai ir gyvenvietės užima 2,21% Šalčininkų rajono ploto, pramonės, transporto įmonės, keliai - 2,41%, vandenys- 1,74%, rajone dominuoja žemdirbystės plotai - 44,71%, kitos paskirties plotai - 5,16%. Didžioji rajono dalis yra monotoniško reljefo Eišiškių plynaukštėje, šiaurės vakarai - šilais apaugusioje smėlingoje Dainavos žemumoje, rytinė rajono dalis - Medininkų aukštumoje, kurioje prie Katkuškių iškilusi aukščiausia (265 m) rajono vieta. Žemiausia rajono vieta (121 m) yra ten, kur Šalčia kerta rajono administracinę ribą. Per šiaurinę rajono dalį teka Merkys su keliolika trumpų intakų. Didžiausias Merkio intakas Šalčia kerta rajono teritoriją pietinėje dalyje. Rūdninkų girios viduriu teka Šalčios intakas Visinčia. Šalčininkų rajone yra 8 ežerai. Didžiausi yra Kernavo ir Papio ežerai. Taip pat rajone yra 18 tvenkinių. Rajono upių, ežerų ir tvenkinių vandenyse gyvena 28 žuvų rūšys. Nereti upėtakiai, kiršliai, kelios kitos tinkamos rekreacinei žūklei žuvų rūšys. Šalčininkų rajone gyvena 30 521 gyventojas (2021 m. Statistikos departamento duomenimis): 79,5 % - lenkų, 10,4 % - lietuvių, 5,0 % - rusų, 2,9 % - baltarusių, 1,2 % - kitų tautybių. Rajone veikia 550 įmonių (statistikos departamento duomenimis).