M. Balinskio gimnazijos patirties STEAM seminaras – žingsnis į ateitį

Šiuolaikinė švietimo sistema sparčiai keičiasi – vis daugiau dėmesio skiriama integruotam mokymui, inovatyviems metodams ir šiuolaikinėms technologijoms. Jos vis sparčiau skinasi kelią į ugdymo įstaigas, keisdamos tradicinį mokymo procesą ir suteikdamos galimybių moksleiviams mokytis per praktiką, kūrybą ir tyrinėjimą. Jašiūnų M. Balinskio gimnazijoje vykęs STEAM seminaras tapo puikiu to pavyzdžiu – jo metu buvo pristatyta M. Balinskio gimnazijos mokytojų darbo patirtis taikant 3D spausdintuvus bei PASCO jutiklius pamokose. Renginys subūrė fizikos, chemijos, biologijos, informatikos mokytojus, norinčius gilinti žinias apie inovatyvių priemonių integravimą į kasdienį ugdymo procesą, ir nukreipė dalyvius į bendrą pažinimo kelionę, kurioje dominavo interaktyvumas, inovacijos ir praktinis mokymasis. Seminaras įkvėpė ne tik tobulėti, bet ir drąsiai žvelgti į technologijų teikiamas galimybes ateities mokykloje.

Pranešimus pristatė Miroslav Mickelevič, gimnazijos direktorius, biologijos mokytoja Violeta Juchnevič, chemijos mokytoja Ingrita Pavlovskaja ir informatikos mokytoja Žana Siliuk.

Kviečiame susipažinti metodinėmis pranešimus parengusių mokytojų įžvalgomis:

• Violeta Juchnevic, biologijos mokytoja metodininkė

Šiandieniniame pasaulyje labai daug kalbama apie skaitmeninių technologijų panaudojimą mokyklose. Virtuali mokymosi aplinka sudaro galimybes ne tik sudominti mokinius, bet ir įtraukti juos į interaktyvų mokymąsi. Tinkamas skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas sudaro galimybes padidinti mokymosi veiksmingumą, ugdo mokinių savarankiškumą, skatina juos ieškoti, atrasti ir patirti pažinimo džiaugsmą. Todėl balandžio 9 dieną M. Balinskio gimnazijos mokytojai organizavo  seminarą „Įnovatyvių skaitmeninių ugdymo priemonių panaudojimas ugdymo procese“, kurio metu rajono gamtos mokslų ir informacinių technologijų mokytojai susipažino su SPARKvue bei Pasco jutiklių panaudojimu pamokose. SPARKvue bei Pasco jutiklių priemonės - tai populiari duomenų rinkimo, vizualizavimo, grafikų sudarymo ir analizės programos, skirtos STEM mokymuisi. Kitaip tariant, tai priemonės surinkti, užfiksuoti duomenis iš jus supančio pasaulio realiuoju laiku. Tai yra vienas iš būdų įtraukti vaikus taip, kad šie galėtų išreikšti savo nuomonę ir būti pripažinti bei vertinami. Tai padeda mokiniams savarankiškai ir aktyviai mokytis, užduoti klausimus, planuoti tyrimus, interpretuoti įrodymus, formuluoti paaiškinimus ir argumentus bei pateikti išvadas ugdytis aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Rajono gamtos mokslų bei informacinių technologijų mokytojai ne tik išbandė, kaip veikia šios priemonės bei ir atliko tiriamuosius darbus, naudodamiesi šiomis priemonėmis. Mokytojai sprendė įvairias problemas, pvz., ar sėklos kvėpuoja, ar fotosintezės metu panaudojamas anglies dioksidas, o išskiriamas į aplinką deguonis.

• Ingrita Pavlovska, chemijos mokytoja metodininkė

Pristačiau PASCO jutiklių naudojimo principus bei jų plačias taikymo galimybes tiriamuosiuose darbuose. Pirmiausia, supažindinau su garso slėgio jutikliu, demonstruodama, kaip juo galima tiksliai išmatuoti garso slėgį aplinkoje ir realiu laiku stebėti duomenis, pasitelkiant SPARKvue programą. Detaliai paaiškinau surinktų duomenų analizės metodus: grafikų braižymą, interpretavimą ir išvadų formavimą.

Toliau praktikavomės su temperatūriniu jutikliu – dalyviai stebėjo temperatūros pokyčius ir įsitikino, kaip operatyviai ir tiksliai skaitmeniniai jutikliai fiksuoja duomenis.

Vėliau mokytojai ėmėsi savarankiško darbo. Jiems buvo pateikta užduotis suformuluoti tiriamąją problemą, parengti tyrimo planą, atlikti eksperimentą naudojant pH jutiklį, analizuoti gautus duomenis SPARKvue programoje ir pristatyti rezultatus.

• Žana Siliuk, informatikos vyr. mokytoja

Eksperimentui mokytojai naudojo įvairias medžiagas: Coca-Cola, pieną, actą, indų ploviklį „Fairy“ ir distiliuotą vandenį. Kiekviena komanda išmatavo tiriamųjų skysčių pH reikšmes, palygino jas, aptarė rezultatus ir suformulavo išvadas apie medžiagų rūgštingumą bei šarmingumą. Galiausiai, kiekviena grupė pristatė savo tyrimo rezultatus, aptarė matavimo tikslumą, galimas eksperimentines paklaidas ir pateikė apibendrinančias išvadas.

Užsiėmimo metu dalyviai susipažino ir su 3D spausdinimo technologijos taikymo galimybėmis švietime. Pirmojoje dalyje buvo pristatyti skirtingų tipų 3D spausdintuvai, aptarta jų techninė specifikacija, veikimo principai, naudojamos medžiagos bei praktiniai pritaikymo būdai ir mokykloje, ir už jos ribų. Ypatingas dėmesys skirtas tarpdisciplininiam taikymui – kaip 3D spausdinimas gali būti integruotas į chemijos, fizikos, biologijos, matematikos ar informatikos pamokas, skatinant mokinių kūrybiškumą, praktinių problemų sprendimo įgūdžius ir inovacijų kūrimą.

Užsiėmimo metu mokytojai buvo supažindinti su skaitmeninėmis priemonėmis ir prieinamomis programomis, padedančiomis ruoštis pamokoms ir kurti projektinio mokymosi užduotis. Buvo išnagrinėti biudžetui draugiški sprendimai, aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos (pvz., saugumas ar įrangos prieinamumas) ir jų įveikos būdai. Diskusijų metu dalyviai pasidalino savo įžvalgomis, idėjomis bei pavyzdžiais iš praktikos.

Antroje užsiėmimo dalyje vyko praktinė veikla – nuo 3D modelio kūrimo naudojant nemokamus įrankius iki objekto paruošimo spausdinimui ir paties spausdinimo proceso stebėjimo. Tokiu būdu dalyviai įgijo visapusišką supratimą apie visą 3D kūrimo procesą ir galėjo praktiškai pritaikyti gautas žinias.

Šis seminaras suteikė pedagogams ne tik teorinių žinių, bet ir konkretų veiksmų planą, kaip integruoti 3D spausdinimą į ugdymo procesą, stiprinant mokinių motyvaciją, skatinant tarpdalykinį bendradarbiavimą ir inovatyvų požiūrį į mokymąsi.

Dėkojame M. Balinskio gimnazijos bendruomenei už dalijimąsi patirtimi ir indėlį į STEAM metodo sklaidą Šalčininkų rajone. Gražaus pažinimo!