Arčiau laukinės gamtos

RŪDNINKŲ GIRIOS MARŠRUTO TRASA 
kelionės ilgis: 21 km

Trasos video (relive) 

Maršrtuto pradžia nuo Rudninkų girios stendo 

Koordinatės: (54.4202823, 25.1466000)

Girininkija, Sendkuv

4,7 km nuo starto pradžios, einant miško keliu, galime išvysti paslaptingus griuvėsius. Čia įrengtas paminklas ir informacinė lenta. Tai medžioklės namų „Sędków“ liekanos. Pastatai statyti tarpukariu gamtininko Vlodimežo Korsako, dirbusio valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju, pastangomis. Čia lankėsi Lenkijos Respublikos Prezidentas Ingacy Moscicki. Girininkijos pastatai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais.

Skulptūra „Sausio sukilėlių garbei“

Rūdninkai, Sendkuv, Žygmantiškės, Maceliai – tai gyvenvietės, susijusios su kovomis už laisvę Lietuvoje 1863 metų sukilimo metu. Šių gyvenviečių apylinkėse nuo 1863 metų pavasario iki rudens vyko sukilėlių ir caro kariuomenės mūšiai.

2008 m. birželio 6 d. atidengtas paminklas „Sausio sukilėlių garbei“.

Paminklas Rusijos imperijos leibgvardijos leitenantui Vsevolodui Arbuzovui

1863 m. sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje žuvo Rusijos imperijos leibgvardijos leitenentas Vsevolod Arbuzov. Istoriko Stanislovo Buchaveckio teigimu, jis palaidotas Rasų kapinėse. Girioje, ant kalvos, mūšio vietoje, kur žuvo V. Arbuzov, caro valdžia pastatė paminklą su stačiatikių kryžiumi. Ant paminklo iškaltas užrašas rusų kalba: „Narsiems Pavlovo pulko 3 būrio kariams. 9. III. 1863“ (vertimas). Kairėje paminklo pusėje užrašyta, kad leitenantas Arbuzov žuvo teisingoje kovoje už carą ir Tėvynę, dešinėje – iškalti paskutiniai jo žodžiai „Palikite mane, mūsiškių mažai. Eikite padėti”.

Viena iš unikaliausių girios vietų – kontinentinių kopų darinys. Šių „kopų“ vidury miško atsiradimo istorija gana liūdna  – atvira smėlyno plynė susiformavo dėl pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų, nes sovietmečiu šioje vietose buvo karo lakūnų pratybų poligonas. Vietiniai žmonės pasakoja, kad praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje  pratybų metu Rūdninkų poligone nukrito naikintuvas, nusinešdamas piloto gyvybę.  Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išminuotojai daugiau negu dešimt metų dirbo šiame poligone, kol neutralizavo numestas, tačiau nesprogusias bombas. Dabar ši teritorija paskelbta geoekologiniu požiūriu reikšmingu Rūdninkų girios biosferos poligonu.

Koordinatės: (54.387778 25.094263)

Šulnio ežeras

Šulnys – ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 11 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, Rūdninkų girioje, Kernavo pelkės vakarinėje dalyje, Kernavo telmologiniame draustinyje. Ežero ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 0,2 km, plotis – iki 0,16 km. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras nenutekantis, priklauso Kernavės upelio baseinui (Visinčios intakas).

Armijos Krajovos karių kapavietė

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos skyriai. Žuvusiems kariams pastatytas kryžius, kurio užrašas mena, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6 d. nelygioje kovoje su NKVD daliniais. Kariams vadovavo leitenantas Česlav Stankevič (slap. „Komar“).

Kryžiaus autorius: Edvard Kurkianec.

Kernavo ežeras

Kernavas – ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 13 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, 6 km į pietus nuo Rūdninkų. Telkšo Rūdninkų girioje, Kernavės aukštapelkėje. Ežeras ovalios formos: ilgis 1,1 km, plotis iki 0,95 km. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras yra Kernavo telmologiniame draustinyje.