Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Žemės ūkis – besivystanti Šalčininkų rajono veiklos sritis

Šalčininkų rajonas – žemės ūkio regionas. Rajone gyvena 35580 gyventojų, iš jų apie 25 tūkst., arba 70 proc., kaime. Su žemės ūkio sektoriumi vienaip ar kitaip (ūkininkauja, dirba bendrovėje, turi sodybinį ūkį) susiję daugiau kaip 90 proc. kaime gyvenančių šeimų.

Dėl pajamų trūkumo ir susiklosčiusių kaimo tradicijų žemės ūkiu užsiima dauguma pensininkų, taip pat dalis kaimo inteligentijos. Tokį dirbančiųjų žemės ūkyje skaičių lėmė ne tik istoriškai susiklosčiusi agrarinė rajono ūkio kryptis bei didelis kaimo gyventojų skaičius, bet ir reformos metu susiformavę smulkūs ūkiai, nedarbas, menkas darbo našumas.

Rajono ploto pasiskirstymas

Žemės ūkio naudmenos sudaro 87 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės ir 44 proc. rajono žemės fondo. Pastarasis rodiklis yra šiek tiek aukštesnis už apskrities vidurkį (42 proc.), tačiau žemesnis už Lietuvos vidurkį (53 proc.). Didžiausią visų rajono žemės ūkio naudmenų dalį sudaro ariama žemė (81 proc.), likusi žemė pasiskirsto taip: pievos ir natūralios ganyklos - 18 proc., sodai - 1 proc.
 
 

Ūkininkų skaičiaus pokyčiai

Dauguma Šalčininkų rajono gyventojų užsiima žemės ūkio veikla. 2013 metais Šalčininkų rajone žemę dirbo 3577 žemdirbiai. Registruoti ūkininkai – 1100, iš jų – 249 jaunieji ūkininkai. Kasmet rajone registruotų ūkininkų skaičius didėja.

Vidutinis rajono ūkio dydis – 29 ha. Vidutinis ūkininkų amžius – 46 metai (prieš 5 metus buvo 54 metai).

Šalčininkų rajonas priklauso pietryčių Lietuvos agrarinių teritorijų zonai, kuri pasižymi mažu teritorijos panaudojimu žemės ūkiui, dirvožemio jautrumu vėjo erozijai, nenašiomis žemės ūkio naudmenomis bei galimybe derinti įvairaus dydžio ir tipų ūkius.

 
Šalčininkų rajonas pasižymi didžiausiu apskrityje vienam ūkiui tenkančiu vidutiniu plotu, pagal šį rodiklį viršija ir bendrą Lietuvos vidurkį. Ūkininkų ūkius suskirsčius pagal plotą, matyti, jog labai smulkūs ir smulkūs (iki 10 ha) ūkiai sudaro šiek tiek daugiau nei pusę visų ūkių. Pakankamai didelę dalį sudaro vidutiniai ūkiai (10-50 ha), taip pat nemažai stambių ūkių, iš kurių 6 yra didesni nei 500 ha.

ES paramos įsisavinimas

Rajono ūkininkai turi galimybe gauti ES fondų paramą. Teigiamos tendencijos, vyraujančios žemės ūkio gamybos srityje, daugiausiai pasiektos pasinaudojus Kaimo rėmimo fondo parama, nes rajone žemdirbiams sudarytos visos sąlygos dalyvauti daugelyje KRF programų. Visos darbo vietos seniūnijose yra kompiuterizuotos, darbuotojai apmokyti naudotis įdiegtomis programomis ir kartografine medžiaga. Vien tik tiesioginių išmokų ir išmokų už mažiau palankias ūkininkauti vietoves per 2008-2012m. rajono ūkininkai gavo 130,2 mln. Lt.

Rajono ūkininkai aktyviai dalyvavo Ūkio modernizavimo, Ekologinio ūkininkavimo, Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, Ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio produkcijos gamybos, Ražienų, Nenaudojamos žemės užsodinimo mišku bei kitose programose.

Bendrai per įvairias ES fondų ir Valstybės biudžeto remiamas programas 2008-2012 m. rajono žemdirbiai gavo 194 mln. Lt. išmokų.

Žemės ūkio naudmenas ir pasėlius 2013 m. deklaravo 3577 žemės ūkio subjektai.

Deklaruotas plotas – 48,1 tūkst. ha, iš jų pasėlių – 33,6 tūkst. ha, pievų ir ganyklų – 13,5 tūkst. ha, sodų – 82 ha,  kiti – 1,8 tūkst. ha.

Rajono ūkininkai augina tradicinius žemės ūkio augalus. Grūdiniais augalais apsėjama iki 70 proc. deklaruotų plotų. Pastaruoju metu didėja rapsų, kukurūzų plotai.
                                                           

       
ES paramą ūkininkai daugiausiai panaudojo savo ūkių modernizavimui. Su nauja technika geriau įdirbami laukai, daug sparčiau vyksta darbai, geresnės sąlygos ją dirbantiems, racionaliau ir tiksliau įterpiamos trąšos, augalų apsaugos priemonės. Naujos technikos pirkimas ir jos efektyvus naudojimas leidžia spartinti pažangių ūkių sukūrimą, naujų technologijų diegimą.

Ekologinis ūkininkavimas

Švari rajono gamta bei sudėtingos tradicinės žemdirbystės sąlygos skatina plėtoti ekologinį ūkininkavimą. Šalčininkų rajonas pagal sertifikuotų ekologinės žemės ūkių gamybos ūkių, perdirbimo ir realizacijos įmonių skaičių - vienas pirmaujančių šalyje (lenkia tik Biržų, Ukmergės, Raseinių ir Trakų rajonai). Tačiau bendrame Lietuvos ir Vilniaus apskrities kontekste Šalčininkų rajone ekologiniai ūkiai yra palyginti nedideli, tačiau didesni nei kaimyniniame Trakų rajone.

Gyvulininkystė

2018 rajono žemdirbių laiko galvijus. Gaila, tačiau dėl sunkaus darbo ir nepakankamo gyvulininkystės rėmimo gyvulių skaičius rajone nenumaldomai mažėja. Rajone vyrauja mažo našumo žemės ir gyvulininkystė turi perspektyvą, tačiau mažos pajamos iš jos verčia žemdirbius šios ūkio šakos atsisakyti.
                                                                     
                                                             
 
Miškai

Šalčininkų rajone miškai užima 68 996,89 ha plota ir sudaro 46,26 proc. rajono teritorijos. Rajono miškingumas yra didesnis nei Lietuvoje (miškai sudaro 32,55 proc.), o Vilniaus apskrityje – 42,04 proc.. Gausūs Šalčininkų rajono miškai yra svarbūs ne tik medienos pramonei, bet suteikia galimybę nemažai rajono gyventojų daliai verstis uogų ir grybų rinkimu, kuris tapęs papildomu pajamų šaltiniu.
Vidutinis miško paskirties sklypo dydis Šalčininkų r. sudaro 10,93 ha. Šis plotas didesnis nei Vilniaus apskrityje (10,2 ha) ar bendrai Lietuvoje (9,8 ha).
                                                               
                            
Melioracija

Šalčininkų rajone sausinamas žemės plotas – 32986,10 ha, iš jo – 27857,10 ha nusausinta drenažu, kurio tinklas – 17122,11 km. Magistraliniai grioviai – 790,29 km, apsauginiai grioviai – 51,83 km, hidrotechniniai statiniai – 1048 vnt., tiltai – 26 vnt., tvenkiniai – 18 vnt., siurblinės – 3 vnt., pralaidos – 940 vnt.

Pagrindinės žemdirbių problemos
 Sparčiai kyla degalų, trąšų, žemės ūkio technikos atsarginių dalių, darbo jėgos kainos, įvedami nauji mokesčiai žemdirbiams, kai tuo tarpu išmokos iš ES fondų ir valstybės biudžeto mažėja. Jeigu nuo 2014 m. ūkininkams nebus padidintos tiesioginės išmokos, rajono žemės ūkio spartus vystymasis sustos ir vėl prasidės stagnacija, kaip buvo iki 2004 metų.

 Žemdirbius neramina tai, kad pagal dabartinius teisinių dokumentų projektus nuo 2014 m. mūsų rajonas yra išbraukiamas iš nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašo. Tai žymiai sumažins ūkininkų pajamas, nes per šią programą kasmet rajono ūkininkai gauna iki 6,5 mln. Lt dotacijų.
 
 Neproporcingas žemės ūkio šakų rėmimas (gyvulininkystė remiama daug mažiau) neleidžia vystyti perspektyvios mūsų rajonui žemės ūkio šakos – gyvulininkystės.

 Būtini žemės konsolidacijos projektai, nes derlingiausia žemė prie gyvenviečių išdalinta 2-3 ha rėžiais ir pastaruoju metu daugelis sklypų neapdirbami.
 
plain/plain_index.tpl