Vasario 15-ąją, nepabūgę žiemos speigo, Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ auklėtiniai skubėjo į darželį švęsti Lietuvos gimtadienio. Ikimokyklinukams dar sunku suvokti Vasario 16-osios prasmę, o mes, pedagogai, to ir nesiekiame. Svarbu tai, kad mažos vaikų širdutės pajustų šios dienos iškilmingumą, ypatingumą, svarbą ir reikšmingumą.

Vaiko pasaulėžiūra, jo supratimas formuojasi klausantis lietuviško žodžio, dažniausiai perteikiamo per pasakas, legendas, padavimus, dainas ir žaidimus. Tokiu būdu nejučiomis užsimezga vaiko ryšys su tautos praeitimi, perimamos dorinės nuostatos, ugdomos dvasinės vertybės. Įgimta meilė tėvams ilgainiui perauga į meilę draugui, gamtai, o vėliau ir gimtajai šaliai. Matydamas tinkamus tautiškumo ir pilietiškumo pavyzdžius, darželinukas augs mylėdamas save, kitus, savo Tėvynę, visą pasaulį.

Lietuvos gimtadienį tradiciškai pradėjome Lietuvos himnu, aptarėme tautinės atributikos simbolines reikšmes. Sukeldami trispalvių vėliavėlių jūrą, vaikai traukė smagias, Lietuvos garbei skirtas daineles, deklamavo išmoktas eiles, žaidė mūsų senelių bei prosenelių pamėgtus žaidimus. Vyresniojo amžiaus vaikai savo jėgas išbandė estafetėse: „Kas greičiau pastatys bokštą“, „Kieno piršteliai mikliau atskirs gintarėlius nuo akmenėlių“ ir kt. O kai vaikai berungtyniaudami pavargo, priešmokyklinukai, padėdami savo auklėtojų Janinos Radevič ir Tatjanos Laketčenko, pasekė lietuvių liaudies sakmę „Kodėl saulė šviečia dieną, o mėnuo naktį?“. Nukeldami mažuosius žiūrovus  į senus laikus – į pradžių pradžią, žavėjo juos vaizdo išraiškingumu bei žodžio gyvumu, audrino vaizduotę bei kurstė fantaziją.

Į šventę atskubėjęs meškiukas Mikė Pūkuotukas šauniuosius  darželio vaikučius apdovanojo padėkos raštais už jų gerumą, globojant sparnuočius. O puikiai pažinodamas vaikų pomėgį saldumynams, kiekvieną mažylį palepino gardžiu sausainiuku – meškiuku „Barni“. Juk gimtadienis turi būti ne tik smagus, bet ir gardus.

 

Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“
direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Stankevičiūtė