Seniūnijos plotas – 118,6 kv. km, 2866 gyventojai. Seniūnijai priklauso 65 kaimai. Jos centras –Turgeliai, kurie yra 18 km į šiaurę nuo Šalčininkų.

Pirmoji medinė bažnyčia Turgeliuose pastatyta 1511 m. Da­bar­ti­nė Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čia mū­ri­nė, per­sta­ty­ta 1897–1909 m. Pro­jek­tą pa­ruo­šė ar­chit. Alek­se­jus Polozovas, ban­dy­da­mas derin­ti gru­bų ak­mens mū­rą ir rau­do­nų ply­tų fak­tū­rą. Jis 1836-1837 m. sta­ty­tai kla­si­ciz­mo sti­liaus baž­ny­čiai pri­sta­tė bokš­tus, tarp ku­rių iš­kė­lė ban­guo­tų li­ni­jų fron­to­ną, tuo su­teik­da­mas vi­sam sta­ti­niui ne­oba­ro­ko bruožų. Fa­sa­do ant­ro­jo tarps­nio ni­šo­se me­di­nės klū­pan­čio šven­to­jo (XVIII a.) ir an­ge­lo (XIX a.) skulptūros.

Tur­ge­lių ka­pi­nė­se pa­lai­do­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius, tei­si­nin­kas, pro­fe­so­rius Simonas Malevskis (1759-1832). Čia pat yra Kobilinskių kop­ly­čia, pa­sta­ty­ta 1850 m. Tai apvalus statinys iš lauko akmenų.

Netoli Turgelių, Merkinės kaime gyvavo garsioji Pavlovo respublika. 1767 m. iš ltalijos sugrįžęs Povilas Bžostovskis nupirko Merkinės dvarą ir aplinkines žemes, iš viso apie 80 valakų, ir čia įsteigė respubliką. Ji turėjo savo konstituciją, herbą, pinigus, savotišką parlamentą, iždą, savišalpos kasą, mokyklą. Jos prezidentas Povilas Bžostovskis savo valdose panaikino lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė isperkamąjį mokestį. Jis rūpinosi valstiečių gyvenimu, kultūra, švietimu, vertė ir leido jiems įvairias knygeles. Ši respublika gyvavo beveik 30 metų.

Prie pat Baltarusijos sienos yra Tabariškės, priklausiusios Taborų giminei, iš kurios kilo daug žymių žmonių. Čia gimė Vilniaus vyskupas Motiejus Taboras. Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1770 m. – tikras kultūros paminklų lobynas. Čia daug dailės paminklų. Įdomūs ir vartai su varpine (past. 1770m.). Architektūros paminklas ir Tabariškių dvaro svirnas (past. XIX a. I pusėje) su kitais pastatais.

Tabariškėse gyveno visoje Lietuvoje ir už jos ribų žinoma liaudies menininkė Ana Krepštul – dailininkė savamokslė, nuo vaikystės dėl ligos negalėjusi vaikščioti. Jos kūriniai – portretai, natiurmortai, peizažai – eksponuoti įvairiose parodose, jų turi įsigiję muziejai, kolekcininkai, bažnyčios.

Į pietryčius nuo Turgelių yra Mikniškių kaimas. Mikniškės – sena dvarvietė. Dvarininkai Koreckiai 1900-1903 m. čia pastatė medinę cerkvę. Cerkvės šventoriuje stovi aštuonkampė mūrinė koplyčia, pastatyta 1917 m.

PAGRINDINĖS INVESTICIJOS TURGELIŲ SENIŪNIJOJE

Įgyvendinimo metai	Objekto lokalizacija	Vertė
2007	Kelio per Bygerdų k. remontas	30048
2007	Kelio į Mikniškių k. asfaltavimas	128679
2008	Kelio į Valakininkų k. ir  Misiučėnų k. remontas	213816
2008	Apšvietimo linijų rekonstrukcija Turgelių k.ir Tabariškių k.	49702
2008	Apšvietimo linijų įrengimas Šeštokų k., Jezavitiškių k., Valakininkų k.	16904
2009	Tabariškių k. gatvių asfaltbetonio išdaužų remontas	12764
2009	Malakonių k. gatvės remontas	18038
2010	Kelio Brestovų k. – Ustiškių k. remontas	36770
2010	Bygerdų k., Ožionių k., Naujininkų k. Kudžionių k., Skynimų k., Vilkiškių k., Barkuškių k., Pamerkio k.	25000
2010	Apšvietimo linijų dalinė rekonstrukcija Tabariškių k. ir Skynimų k.	5226,10

Nuo 2007 m. Turgelių seniūnija bendradarbiauja su Šemudo ir Luzino gminomis, plečiasi bendradarbiavimas su Varšuvos apskritimi ir Tulovico gmina.

2008 m. Turgelių mokyklos pastate įrengtas tautodailininkės Anos Krepštul muziejus, kuriame eksponuojama 50 paveikslų, daug eskizų ir nemažai rankdarbių. Kasmet muziejų aplanko apie 500 turistų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių.

2010 m. atnaujintos seniausio rajone kraštotyros muziejaus, esančio Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinėje mokykloje, patalpos ir ekspozicija.

Kiekvienais metais apie 90 vaikų išvažiuoja atostogauti į Lenkiją.

Jau 15 metų Turgeliai yra garsūs Žolinės švente, kuri kasmet susilaukia gausaus svečių būrio ne tik iš Lietuvos, bet ir Lenkijos.

Kasmet seniūnija dalyvauja rajono Derliaus šventėje.

2010 m. vyko rinkimai į 7 seniūnaitijas, buvo išrinkti 7 seniūnaičiai – 2 moterys ir 5 vyrai.