Šalčininkų rajono savivaldybė - Turgelių seniūnija

Šalčininkų rajono savivaldybės
administracija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 49, LT- 17116 Šalčininkai
Kodas 188718713
Juridinių asmenų registras
Tel. (8 380) 51 233
Faks. (8 380) 51 244
El.p. priimamasis@salcininkai.lt
Korupcijos prevencija
Atviri duomenys
Asmens duomenų apsauga
Nuorodos

Turgelių seniūnija Spausdinimo versija

Šalčininkų rajono šiaurės rytuose įsikūrusi Turgelių seniūnija užima 118,6 km² plotą. Ją sudaro 66 gyvenvietės, tai tankiausiai apgyvendinta rajono teritorija. Seniūnija turi 2800 gyventojų, vidutinis gyventojų tankis - 24 žmonės 1 km². Seniūnijos administracinis centras – Turgeliai, kurie yra 18 km į šiaurę nuo Šalčininkų ir turi 700 gyventojų.

Istoriniuose šaltiniuose Turgeliai pirmą kartą paminėti XVII amžiuje. Iki tol buvo žinomi kaip Mažoji Merkinė arba Mongirdų Merkinė.

Nuo 1995 metų Turgelių seniūno pareigas vykdo Voicech Jurgelevič. Seniūnijos administracijoje dirba penkios darbuotojos: sekretorė Janina Kuklis, buhalterė Veslava Turo, žemės ūkio specialistė Marija Korkut, socialinio darbo organizatorė Valentina Markevič bei socialinė darbuotoja Žana Rodevičienė. Dažnai seniūnijoje lankosi vietos seniūnaičiai, kurie yra neįkainojami seniūno pagalbininkai. Ypatingai daug seniūnijos darbuose pagelbėja Turgelių seniūnaitis Valerij Žur, kuris vykdo komunalinio ūkio darbuotojo funkcijas. Seniūnaičių darbas yra visuomeninis ir neapmokamas, tačiau tokių žmonių kaip Jan Staševski, Tadeuš Žigel, Francišek Zdončik, Irena Markevič, Juzef Pušklevič, Tadeuš Karpovič dėka kaimuose atsiranda įdomios iniciatyvos, yra prižiūrimos kapinės bei tvarkoma aplinka.

 

Kasdieniniai ūkiniai rūpesčiai

Mėlyna juosta seniūniją juosia graži Merkio upė, kurios krantus jungia 12 mažesnių ir didesnių tiltų. Didelis gyvenviečių skaičius sąlygoja tankų kelių tinklą, kuris sudaro 120 km. Daugiausia tai žvirkeliai, kurių priežiūrai kasmet reikia didelių finansinių išlaidų. Todėl pastaraisiais metais nemaža kelių infrastruktūros plėtros investicijų dalis buvo skirta šios seniūnijos keliams tvarkyti, tai: kelias Merkinė – Ustiškės, kelio atkarpa iki Kyvonių kaimo, kelių iki Valakininkų ir Balandiškių kaimų statybai, kelių iki Bygirdų, Pastovų, Naujininkų, Savaitiškių ir Misiučėnų remontams, dalies Ilgosios gatvės Turgeliuose asfaltavimui. Ir toliau darbų apimtys nemažėja, kelių remontas ir statyba priskiriami prie pirmaeilių seniūnijos veiklos darbų. Pirmiausia yra numatytas kelio Turgeliai – Mikniškės remontas, Ilgosios gatvės Turgeliuose likusios dalies asfaltavimas. Svarbus kelių infrastruktūros plėtros objektas yra aikštė prie Turgelių bažnyčios. Po renovavimo ji bus sutvarkyta ir taps gražiu istorinės bažnyčios teritorijos papildymu.

 

Didelis savivaldybės valdžios dėmesys yra skiriamas gatvių apšvietimo modernizacijai. Didžiausia šios srities investicija Turgelių seniūnijoje yra Ožionių kaimo gatvių apšvietimo įrengimas. Ankstesniais metais buvo atnaujintos apšvietimo sistemos Jezavitiškėse, Šeštokuose, Balandiškėse, Skynimuose, Tabariškėse, Turgeliuose. Artimiausiu metu apšvietimas bus įrengtas Bygirduose, Merkinėje, Juškiuose, Skynimuose.

Bendras vandentiekio tinklų ilgis Turgelių seniūnijoje sudaro 20 km. Daugiausiai tai senos vandens tiekimo sistemos, kurias būtina renovuoti. Kanalizacijos sistemos įrengtos keturiose gyvenvietėse: Turgeliuose, Tabariškėse, Mikniškėse ir Skynimuose. Pastaraisiais metais čia buvo įrengti nauji hidroforai, nors investicija ir nedidelė, tačiau namų ūkiams suteikė didesnį komfortą ir patogumą.

Atsinaujinusi Pavlovo Respublika laukia turistų

Kiekvieno žmogaus paskirtis – atminti praeitį bei iš jos kurti ateitį. 2012 metų pabaiga buvo pažymėta įvykiu, svarbiu ne tik Turgelių seniūnijai, bet ir visam Šalčininkų rajonui. Buvo įgyvendintas rajono mero Zdzislavo Palevičiaus inicijuotas ir koordinuotas projektas „Kultūros paveldo objekto Pavlovo Respublikos komplekso pritaikymas turizmo ir rekreacijos reikmėms“, kuris tapo vienu svarbiausiu įgyvendintu projektu, skirtu tautinės atminties bei paveldo išsaugojimui Šalčininkų krašte. Apie pusę metų trukę tvarkymo darbai neatpažįstamai pakeitė vietovę. Nuo šiol Pavlovo Respublika – vienas patraukliausių Šalčininkų rajono istorinių objektų, galintis garbingai priimti svečius.

 

XVIII amžiuje visoje Europoje garsi Pavlovo Respublika apėmė 3 tūkstančių hektarų plotą, turėjo savo Konstituciją, pinigus, herbą, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, mokyklą ir t.t. Jos Prezidentas Povilas Bžostovskis šiose valdose panaikino lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė išperkamąjį mokestį. Taip pat rūpinosi žmonių gyvenimu, kultūra bei švietimu. Garsiu Pavlovo Respublikos laikotarpiu suprojektuota italų architekto Carlo Spampani rezidencija. Nedideli, pastatyti pagal tų metų madą rūmai buvo vieno aukšto. Fasadą sudarė veranda su didingomis kolonomis. Jos parėmė pirmojo aukšto vidinį balkoną. Rūmai stebino visus atvykstančius svečius. Jie buvo pastatyti iš tašytų rąstų, styrojo kaminai, viduje buvo sumūrytos koklinės krosnys ir įrengtos virtuvės, namuose buvo stikliniai langai. 1794 metais Pavlovo Respublika įsitraukė į valstybės gyvenimą. Pavlovo milicija dalyvavo T. Kosciuškos sukilime. P. Bžostovskis aprūpindavo sukilėlius maistu ir arkliais.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų Leader programą, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, įrengti pėsčiųjų takai bei automobilių stovėjimo aikštelė, apželdintas sklypas, sutvarkyti želdiniai, įrengtos šiukšliadėžės bei informaciniai stendai. Bendrą vaizdą papildė akmens paminklas su Pavlo Ksavero Bžostovskio atvaizdu bei informacija apie objektą, pastatytas Šalčininkų rajono savivaldybės bei draugijos „Wspolnota Polska“ lėšomis.

 

Pagrindinis šio projekto tikslas buvo Šalčininkų rajono unikalios zonos ateities kartoms išsaugojimas. Pavlovo Respublikos liekanos – tai istorijos liudytojas, esantis viena patraukliausių bei įdomiausių lankytinų Šalčininkų rajono vietų. Laiko tėkmė paliko žymę šiame objekte – apgriuvusios dvaro sienos ir pamatai yra senovėje žinomos Pavlovo Respublikos nebylūs liudytojai. Reikėtų paminėti, jog griuvėsiai yra viena svarbiausių turistų bei svečių lankytinų Šalčininkų rajone vietų. Pavlovo Respublikos pastatų atkūrimas sunkiai įgyvendinamas, nes reikalauja milžiniškų lėšų. Kol kas vietos valdžios institucija stengiasi tvarkyti bei prižiūrėti dvaro teritoriją tuo sudarydama palankias sąlygas objektą aplankyti ir apžiūrėti.

Seniausias rajono muziejus seniausioje rajono mokykloje 

Plačiau susipažinti su šlovinga Turgelių istorija galima Turgelių Pavlo Ksaverio Bžostovskio kraštotyros muziejuje, kurio ekspoziciją sudaro 7 sekcijos ir kuriose yra apie 3000 eksponatų. Muziejus buvo įkurtas vietinės mokyklos mokytojo Alfredo Rutkovskio inciatyva, o po jo mirties darbus tęsė jo našlė Helena Rutkovska. Muziejuje eksponuojami Pavlovo Respublikos dvaro rūmų papuošimų fragmentai, leidiniai, dokumentai. Jame galima pamatyti liaudies buities reikmenis bei daug kitų įdomių daiktų, susijusių su Turgelių apylinkėse kadaise gyvenusiomis žymiomis asmenybėmis: Naugarduko apskrities teisėju, Pavlovo dvaro įpėdiniu Juzefu Kobylinkiu ir jo žmona Katažina Kobylinska, pirmosios Turgelių mokyklos įkūrėja Ana Korycka, Mikniškių cerkvės įkūrėju kunigu Pavlu Šepeckiu, kurio iniciatyva buvo pastatyti du vietinės bažnyčios šoniniai bokštai, Vitoldu Vagneriu, kuris nusipirko iš P. Bžostovskio Pavlovo dvarą po Respublikos žlugimo. Su gausiais ir įdomiais muziejaus eksponatais supažindins bei išsamiai apie Turgelių istoriją papasakos Turgelių P. K. Bžostovskio mokyklos direktorė, kraštotyrininkė ir muziejaus vedėja Lucija Jurgelevič, kaskart archyvuose surandanti vis naujos vertingos informacijos.

 

Svarbiu direktorės atradimu archyviniuose dokumentuose tapo faktas, kad Turgelių mokykla įkurta 1862 metais. Tokiu būdu Turgelių mokykla ruošiasi iškilmingam 150 metų jubiliejui.

 

Turgeliuose taip pat veikia lietuvių vidurinė mokykla, administruojama LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei Tabariškių mokykla – daugiafunkcinis centras, kuriame nuo 2008 metų veikia Šalčininkų rajono savivaldybės įsteigtas liaudies tapytojos Anos Krepštul muziejus.

Ana Krepštul – liaudies tautodailininkė, tapiusi širdimi

Žymi Šalčininkų rajono tautodailininkė Ana Krepštul, Šalčininkų rajono garbės pilietė, puikus žmogus, su sunkia gyvenimo dalia - nuo vaikystės sirgusi nepagydoma liga, visą gyvenimą praleido nedideliame namuke Tabariškių kaimo pakraštyje. Ana Krepštul – viena iš įdomiausių ir gražiausių Šalčininkų rajono asmenybių. Jos nepalaužiama valia, stiprybė, ramybė, požiūris į pasaulį yra pavyzdys kiekvienam, kančių nepatyrusiam žmogui. Dailininkės kūryba spinduliuoja grožiu, gėriu ir ramybe. Ne vienas jos paveikslas buvo kuriamas didelėmis pastangomis, dažnai su kančia, tačiau toks darbas – tai raginimas pastebėti gyvenime viską, kas yra gražu. Jos kūrybinio gyvenimo palikimas yra labai didelis – virš 3500 paveikslų. Anos Krepštul paveikslų yra asmeninėse kolekcijose bei galerijose Lenkijoje, Lietuvoje, JAV, Anglijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kituose kraštuose, taip pat jie puošia Rostovo prie Dono (Rusija), Vitebsko (Baltarusija) bažnyčias. Po jos mirties Tabariškių mokykloje buvo atidarytas muziejus, kuriame eksponuojama virš 50 paveikslų, daug eskizų, nemažai rankdarbių, tautodailininkės apdovanojimų. Viename kambaryje yra atkurtas menininkės kambarys: pastatyta lova, invalido vežimėlis, molbertai. Kasmet muziejų aplanko apie 500 turistų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių. Anos Krepštul muziejaus direktore tapo tragiško likimo menininkės sesuo mokytoja Danuta Moločko, kuri kiekvienam muziejaus lankytojui emocingai ir šiltai pasakoja apie savo seserį.

 

2012 m. liepos mėn. Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis muziejuje įvyko naujos parodų salės atidarymas. Prie šios iniciatyvos prisidėjo Tabariškių kaimo bendruomenė, vadovaujama Marijos Bogdevič. Renovacijos darbus, kaip ir daugumą kitų, susijusių su muziejaus veikla, organizavo ir stebėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistas, didelis Krepštulių šeimos bičiulis Henrik Danulevič.

 

Šalčininkų rajono savivaldybė kartu su Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriumi bei Draugijos „Wspolnota Polska“ Balstogės skyriumi kasmet muziejuje organizuoja tapybos mokymus, kuriuose dalyvauja vaikai ir jaunimas iš Šalčininkų bei aplinkinių rajonų. Renginio tikslas ne tik išmokyti jų dalyvius tapyti, bet ir supažindinti su garsios tapytojos Anos Krepštul gyvenimu ir kūryba.

2012 metus Šalčininkų rajono savivaldybė paskelbė jubiliejiniais liaudies tapytojos Anos Krepštul metais. Tais metais vasario 20 d. minėjome Anos Krepštul 80-metį, o spalio 12 d. jos mirties 5-ąsias metines. Minint liaudies tapytojos atminimą buvo surengta daugybė renginių – parodų, paskaitų, filmuotos medžiagos pristatymų, plenerų ir dailės konkursų, skirtų Anos Krepštul gyvenimui ir kūrybai. Daug renginių vyko Butrimonių vidurinėje mokykloje, kuriai prieš kelis metus buvo suteiktas Anos Krepštul vardas.

Tabariškės – gyvenvietė su seniausia rajono bažnyčia fone

Prie pat Baltarusijos sienos Tabariškėse 1770 metais pastatyta Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, seniausia šventykla Šalčininkų rajone. Bažnyčia - tikras kultūros paminklų lobynas. Bažnyčios kriptoje prieš didįjį altorių palaidotas fundatorius Mykolas Skarbek - Važinskis ir kiti Važinskių giminės nariai. Įdomus bažnyčios bei vartų su varpine ansamblis, turintis baroko bruožų. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora, statyta 1890 metais.

Prie kelio link Turgelių dar vienas architektūros paminklas - Tabariškių dvaro svirnas, pastatytas XIX a. I pusėje. Stačiakampio formos, dviejų aukštų svirnas turi puošnią priesvirnio apdailą, daug gražių autentiškų detalių.

 

Vietinėse kapinėse stovi koplytėlė – įdomus medinės architektūros paminklas, kurį planuojama artimiausiu metu renovuoti. Tai bus ne pirma Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva, siekianti išsaugoti kultūrinį paveldą. Paminklo renovacijai Šalčininkų rajono savivaldybė gavo iš Leader programos, pateikusi paraišką Vietinei veiklos grupei. Savivaldybės valdžios pastangų dėka objektas buvo įtrauktas į Vilnius – Jašiūnai – Medininkai turistinį maršrutą.

Vilkiškės - jaunimui!

Kitas renovacijos laukiantis objektas yra Vilkiškių dvarvietė, esanti vaizdingame Merkio upės slėnyje. XIX a. Vilkiškės priklausė Domochovskiams. Medinis dvaro gyvenamasis namas pastatytas 1847 metais. Tai stačiakampio plano vienaaukštis pastatas, iškilęs ant aukštos akmeninės pamūrės su pusrūsiais. Jo centre – mezoninas, kurį akcentuoja dviaukštis portikas. Kiekviename aukšte po 4 grakščias medines kolonas. Prie pagrindinio įėjimo veda platūs laiptai. Akį traukia ir dekoratyviniai mediniai elementai, puošiantys gonkas, sienas bei langus. Vilkiškės – vienas iš nedaugelio išlikusių medinių dvarelių. Aplink dvarą yra valstybės saugomas parkas, kurio plotas – 3,3 ha. Nedideliame peizažiniame dvaro parke – liepų ir ąžuolų alėjos, didingi maumedžiai.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos paruošta paraiška projektui „Vilkiškių pastato pritaikymas jaunimo reikmėms“ buvo pateikta kaip vietos projektas pagal Šalčininkų rajono kaimo vietovių plėtros strategiją. Numatoma investicijų suma – 927 666 Lt.

 

Įgyvendinus projektą „Vilkiškių dvaro rekonstravimas“, dvaro rūmai bus restauruoti ir pritaikyti turistų poreikiams. Pastato restauravimas bei modernizavimas bus vykdomas taip, kad nebūtų pakeistas rūmų architektūros stilius. Ketinama atnaujinti fasadą, suremontuoti balkoną, stogą, pastato išorės ir vidaus laiptus. Taip pat planuojama pakeisti langų ir durų apdailą, pakeisti grindų dangą. Bus nutiestos vandens ir kanalizacijos, elektros, šildymo ir ventiliacijos sistemos, įrengta konferencijų salė, sutvarkytos poilsio zonos, kitos patalpos.

Projekto tikslas – rekonstruoti ir atnaujinti esamą Vilkiškių dvaro infrastruktūrą pritaikant jį jaunimo reikmėms. Sukurti modernų jaunimo užimtumo kompleksą su motelių, parodų, koncertų, muziejų bei kitomis turizmo paslaugomis, kuris tarnautų Šalčininkų rajono bei šalies jaunimo  kultūriniam bei laisvalaikio užimtumui. Išnaudojant istorinius, archeologinius, kultūrinius ir gamtinius resursus, propaguoti Lietuvos kultūros paveldo objektus, tuo skatinant atvykstamąjį turizmą. Įgyvendinant projekto veiklas bus siekiama ne tik išsaugoti svarbų kultūros paveldo objektą, bet ir reprezentuoti jį visuomenei, paverčiant patraukliu kultūrinio turizmo ir laisvalaikio praleidimo centru.

Daugelį metų Vilkiškių dvare buvo įsikūrusi pagrindinė mokykla. Sovietmečiu dvaro teritorijoje buvo organizuojamos Šalčininkų ir gretimų rajonų vaikų ir jaunimo vasaros stovyklos. Šiuo metu Vilkiškių dvaras yra neekspluoatuojamas.

Vertinga Turgelių architektūra

Naujai renovuotu vidumi tikinčiuosius pasitinka Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1836-1837 m klebono Povilo Šepeckio užsakymu pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą. Viena gražiausių rajono šventyklų buvo renovuota kunigo Tadeušo Matulianeco iniciatyva bei parapijiečių paramos dėka. Prie bažnyčios remonto prisidėjo Šalčininkų rajono savivaldybė, tuo pačiu įgyvendindama LLRA rinkiminę programą remti rajono parapijas ir bažnyčias.

 

Turgelių kapinėse ant kalvos stovi Šv. Felikso de Valua koplyčia - rotondinis bokštas su kupolu, darnių formų, klasicistinio stiliaus pastatas. Ši iš lauko akmenų sumūryta koplyčia atsirado 1850 metais kaip Jozefo ir Kotrynos Kobilinskių šeimos, kuri į šias vietas atkeliavo 1834 metais įsigijusi Merkinės dvarą, memorialinė koplyčia. Dabar ji priklauso Turgelių bažnyčiai. Netoli koplyčios yra Vilniaus universiteto rektoriaus teisininko, ekonomisto Simono Malevskio (1760-1832) kapas.

 

Dar vienas Turgelių seniūnijos turtas yra Mikniškių Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė. Medinė cerkvė pastatyta 1915–1917 m. dvaro savininkų Koreckių lėšomis. 1922 m. Pontijaus Rupyševo iniciatyva čia buvo įkurta stačiatikių bendruomenė, kuri oficialiai buvo  įregistruota 1947 m. Bendruomenėje buvo 100–120 tikinčiųjų. 1963 m. sovietinė valdžia bandė likviduoti bendruomenę, tačiau tai nepavyko ir ši bendruomenė gyvuoja iki šiol. Griežto gyvenimo būdo stačiatikių bendruomenė yra labai glaudžiai susijusi su gamta, dirba žemę, augina gyvulius, laiko bites. Šalia stačiatikių kapinių yra koplyčia, pastatyta 1917 metais.

Turgelių seniūnijos turtinga praeitis nustebina čia apsilankančius šalies bei užsienio keliautojus. Pasivaikščiojimas po Turgelių apylinkes gali tapti įdomia istorijos ir kultūros pamoka ir mūsų rajono gyventojams, kurie ne visi dar žino, kokie istorijos lobiai yra šalia.

Turgelių simbolika - lūžusi kolona ir vynuogės

Svarbiu Turgelių seniūnijos 2012 metų įvykiu tapo Turgelių herbo ir vėliavos suteikimas. Turgelių simbolika yra betarpiškai susijusi su garsiąja Pavlovo Respublika. Turgelių herbe pavaizduota lūžusi kolona, apsivijusi vynuogėmis. Idėjos šaltinis – dailininko Xavier Francois Fabre tapytas paveikslas, kuriame pavaizduotas Povilas Ksaveras Bžostovskis, sielvartaujantis prie lūžusios kolonos – Pavlovo griuvėsių. Kolonos heraldikoje simbolizuoja teisingumą, geranoriškumą, išmintį ir triumfą. Vynuogės krikščionių simbolikoje reiškia atgimimą, vaisingumą, gyvybę. Sidabrinė spalva – herbo fonas – simbolizuoja pro Turgelių apylinkes tekantį Merkį. Herbo autorius Juozas Galkus.

 

Tradicijos – ateities pagrindas

Turgelių herbas ir vėliava buvo pašventinti ir pademonstruoti per Žolinės šventę – tradicinį renginį, vykstantį Turgeliuose nuo 1995 metų. Šventėje dalyvauja ne tik Turgelių bei aplinkinių vietovių gyventojai – į ją suvažiuoja svečiai iš kitų Lietuvos kampelių bei užsienio. Dažnais šio bei kitų Turgeliuose organizuojamų renginių dalyviais tampa delegacijos iš Lenkijos Šemud, Luzino, Tulovice gminų bei Varšuvos apskrities, su kuriomis bendradarbiauja Turgelių seniūnija. Šių kontaktų dėka vyksta oficialių delegacijų mainai, organizuojamos išvykos vaikams bei suaugusiems, kuriems dažnai tai būna pirmas apsilankymas Lenkijoje.

Nuolatiniu Turgeliuose organizuojamų renginių dalyviu yra vietinis ansamblis „Turgelianka“, įkurtas 1991 metais ir vadovaujamas Vladislavo Šilobrit. Ansamblis atlieka religines ir liaudies dainas, susijusias su miestelio bei aplinkinių vietovių istorija ir kultūra. Daug įvairių apdovanojimų pelniusį kolektyvą sudaro 53 nariai – suaugusieji, jaunimas ir vaikai. Per visą kolektyvo gyvavimo laiką ansamblis dalyvavo daugiau nei 500 koncertų.

 

Naujai Turgeliuose įkurtas meno kolektyvas, kuris jau spėjo surengti savo pirmus koncertus, yra ansamblis „Bžostoviane“. Ansamblio pristatoma mažai kam žinoma P. K. Bžostovskio arba Jokubo Jasinskio kūryba publikai tapo dideliu atradimu. Vietinės lenkų mokyklos pedagogų iniciatyva yra sektina ir pagirtina. Pats ansamblio pavadinimas pasako, kad kolektyvo tikslas yra Turgelių garsios istorijos puoselėjimas ir išsaugojimas ateinančioms kartoms. Reikia tikėtis, kad šlovingos praeities puoselėjimas skatins ne tik „Bžostoviane“, bet ir visos Turgelių seniūnijos plėtrą.

Paskutinis atnaujinimas: 2014-10-02 15:51:52