Šalčininkų rajono savivaldybė - Šalčininkų seniūnija

Šalčininkų rajono savivaldybės
administracija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 49, LT- 17116 Šalčininkai
Kodas 188718713
Juridinių asmenų registras
Tel. (8 380) 51 233
Faks. (8 380) 51 244
El.p. priimamasis@salcininkai.lt
Korupcijos prevencija
Atviri duomenys
Asmens duomenų apsauga
Nuorodos

Šalčininkų seniūnija Spausdinimo versija

Šalčininkai – rajono administracinis centras bei Šalčininkų seniūnijos centras. Miestas, esantis prie Vilniaus-Lydos plento ir prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo savo vardą. Šalčininkų miesto plotas – 2,98 kv. km, jame gyvena 6722 gyventojai. Seniūnijai, skaičiuojančiai 4350 asmenų, priklauso 33 vietovės.

Šalčininkų seniūnijai vadovauja jauniausias bei naujausias seniūnas Gžegož Jurgo. 27 metų Vilniaus universiteto ekonomikos studijų magistras pradėjo darbą seniūnijoje 2013 m. liepos mėnesį. Seniūnijos administracijoje dirba 11 asmenų: seniūno pavaduotojas Ježy Miliuškevič, sekretorė Genoefa Songin, specialistai Zygmunt Savel, Helena Kliacevič, Danielia Meževič, Vera Nikitina, Ruslan Leonenko, bei buhalterė Julija Žybort. Neetatiniams seniūnijos darbuotojams priskirti 17 seniūnaičių.


 

Seniūnija yra atsakinga už gyventojų bendrų poreikių tenkinimą, tokių kaip seniūnijos kelių, gatvių, vandentiekio ir vandens tiekimo (aprūpinimo), kanalizacijos, gamtos ir aplinkos saugos, švaros ir tvarkos palaikymą.

Šiais metais, panašiai kaip ir praėjusiais metais, kelių investicijos tapo vienos svarbiausių užduočių. Seniūnijos gyventojų ir valdžios nuomone, tai yra svarbiausia, privaloma įgyvendinti užduotis, nes geri keliai yra seniūnijos ir rajono plėtros pagrindas. 

 

Kelių remonto užduotys buvo vykdomos pagal finansines galimybes. Paskutiniais 2013 metų mėnesiais kelininkai vykdė keleto Šalčininkų kelių fragmentų modernizaciją ir rekonstrukciją. Užbaigtas Vytauto gatvės remontas Melioratorių ir Mickevičiaus gatvių atkarpoje bei Pramonės gatvės ruožo nuo Krantinės iki Plento. Investicijos buvo vykdomos pagal projektą „Šalčininkų miesto gatvių infrastruktūros gerinimas“. Pirmai projekto veiklai – Vytauto gatvės rekonstrukcijai – skirta 382 tūkst. litų. Investicijos antros dalies vertė sudarė 290 tūkst. litų.

Svarbiausioms 2011-2012 metų kelių investicijoms Šalčininkų seniūnijoje priskiriamas Šalčininkų Pramonės (119 tūkst. 339 litų), Krantinės (40 tūkst. 884 litai), Sniadeckio (132 tūkst. 902 litai) gatvių remontas, kelio atkarpos nuo Marusinos vienkiemio iki valstybės sienos (130 tūkst. 471 litas) remontas, kelio į Pavisinčios kaimą remontas (425 tūkst. litų), gatvės Baušių kaime (24 tūkst. 996 litų) bei šaligatvių Šalčininkų Vilniaus gatvėje remontas (296 tūkst. 848 litai).

Naujas Šalčininkų įvaizdis

Keleri paskutinieji metai Šalčininkams buvo iššūkių ir didelių investicijų metas, o miestas priminė vieną didelę statybos aikštelę. Investicinių projektų vykdymo  metu buvo suremontuoti ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centro pastatai, savo vaizdą kardinaliai pakeitė švietimo įstaigos – Šalčininkų „Santarvės“ vidurinė mokykla, Jano Sniadeckio gimnazija, lopšeliai darželiai „Pasaka“ ir „Vyturėlis“. Paskutinė investicija švietimo įstaigų renovacijos srityje yra pastato, kuriame yra įsikūrę Vaikų globos namai ir specialioji mokykla, modernizacija. Projektas metu atlikti pastato fasado apšiltinimo ir renovacijos, vidaus patalpų remonto, stogo keitimo ir kt. darbai.  Investicijų vertė sudaro 1 mln. 473 tūkst. litų. Objekto statybos darbus vykdė UAB „Šalčininkų statyba“.

 
 

Didelės, 12 mln. litų vertės investicijos, buvo įvykdytos teritorijoje už Šalčininkų ligoninės. Tarpusavyje sujungtų keturių projektų metu pavyko sukurti infrastruktūrą, kuri pakeitė apie tūkstančio gyventojų gyvenimo sąlygas. Vienos didžiausių Šalčininkų investicijų metu pavyko užasfaltuoti keletą gatvių, įrengti apšvietimo, vandentiekio bei nuotekų valymo sistemas.

 

Siekiant pagerinti miesto erdvę bei sukurti sąlygas tolesnei miestų plėtrai, pastaraisiais metais buvo įvykdyta keletas projektų. Šalčininkų miesto parko teritorijos sutvarkymas yra viena svarbiausių investicijų urbanistikos srityje. Šiam tikslui iš ES  lėšų, Valstybės bei Savivaldybės biudžeto buvo skirta 1 mln. 588 tūkst. litų.  Projekto dėka parke nutiesti šaligatviai, įrengta žaidimų aikštelė, pastatytas amfiteatras, kurio scenoje jau koncertavo Zbigniew Wodecki, Krzysztof Krawczyk, Czerwone Gitary, G&G Sindikatas, Biplan. Parkas tapo ne tik pagrindine miesto gyventojų pasivaikščiojimų bei susitikimų vieta, bet ir svarbiausių kultūrinių renginių – Užgavėnių, festivalio „Daina prie Šalčios“, Derliaus šventės - vieta.

 

Kita Šalčininkų poilsio ir rekreacijos vieta yra maudykla prie Šalčios upės. Vasaros metu čia galima maudytis, degintis saulėje, žaisti tinklinį, o kai oro temperatūra nukrenta – vaikščioti prie ežero pakrantės, stebėti gulbes. Dviejų projektų, kurių metu buvo išvalytas tvenkinys bei įrengtas paplūdimys, vertė sudarė 1 mln. 242 tūkst. litų.

 

2014 m. gruodį baigtas įgyvendinti projektas „Šalčininkų miesto urbanistinės infrastruktūros tvarkymas ir kraštovaizdžio formavimas“, kuriam skirtos ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Projekto vertė sudaro 6 mln. 449 tūkst. 984 litus.

Projektas apėmė į tris pagrindines veiklas: centrinės miesto aikštės sutvarkymą, Mokyklos gatvės infrastruktūros sutvarkymą bei Jano Sniadeckio gimnazijos stadiono infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą.

Centrinėje miesto aikštėje pakeista trinkelių danga, atlikti apželdinimo darbai, taip pat administracijos pastato pagrindinių fasado elementų kosmetinis tvarkymas, apšvietimo sistemos pakeitimas. Aikštės akcentas - naujai įrengtas fontanas.

 

Mokyklos gatvėje paklotas naujas asfaltas gatvės dalyje įrengtos trinkelės, suremontuoti šaligatviai, įrengtos naujos apšvietimo sistemos, informaciniai stendai bei dvi automobilių stovėjimo aikštelės.

 

Įvykdžius projektą  sudarytos puikios sporto sąlygos jo gerbėjams. Projekto metu visiškai pakeista Šalčininkų Jano Sniadeckio mokyklos sporto aikštelės išvaizda. Įrengtos futbolo, tinklinio, krepšinio aikštelės, aikštelė lengvajai atletikai, „Skateboarding“ bei vaikų žaidimų aikštelė. Taip pat į projektą įėjo ir gimnazijos teritorijos aptvėrimas, akmens luitų parko įrengimas, apšvietimas bei viešųjų tualetų įrengimas ir kt.

 

Šalčininkų rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį istorinių vietų renovacijai. Viena iš tokių investicijų yra Vagnerių dvaro sutvarkymas ir rūmų renovacija. 2011 m. vykdyto projekto, finansuojamo 85 proc. ES ir 15 proc. Savivaldybės lėšomis, metu sutvarkyta dvaro teritorija. Tuomet daugiau nei 1,5 ha parkas buvo apjuostas tvora, įrengti pasivaikščiojimo takai, suoleliai. Projekto vykdymo vertė iš viso sudarė 376 tūkst. litų. 2013 metais prasidėjo naujas istorinio objekto permainų etapas.

 

Šalčininkų rajono savivaldybė realizavo rūmų renovacijos projektą, kurio metu atliktas rūmų fasado ir stogo kapitalinis remontas. Vagnerių rūmų, kuriuose šiandien yra įsikūrusi švietimo įstaiga, renovacija baigta 2014 m. Projekto vertė sudaro 379,500 litų.

2015 m. žiemą užbaigta ir Šalčininkų kultūros centras renovacija. Atliktas ilgai lauktas objekto modernizavimas, kuris buvo vykdomas pagal projektą ,,Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstrukcija“, finansuojamą iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Projekto metu atliktas stogų dangos, langų bei lauko durų  pakeitimas, sienų apšiltinimas, pastato fasadų renovacija. Neatpažįstamai pasikeitė ir renginių salė. Nuo 2015 m. pavasario lankytojų laukia jaukios ir šiuolaikiškos patalpos.

 

Šalčininkų įmonės

Šalčininkų seniūnijos teritorijoje, panašiai kaip ir visame rajone, yra pramonės stoka. Tuo tarpu, ūkio subjektų, veikiančių Šalčininkų apylinkėse skaičius viršija vidutinį pramonės įmonių skaičių rajone. Dauguma įmonių teikia įvairias paslaugas: krovinių pervežimo, statybos, staliaus darbų bei medienos perdirbimo, transporto priemonių aptarnavimo, komercinių paslaugų bei kosmetinės priežiūros srityse. Didžiausioms darbo įstaigoms seniūnijos teritorijoje priklauso: sulčių gamintojas „Tyras lašas“, langų ir durų gamybos įmonė „Plastita“, statybos bendrovės „Namesta“ bei „Šalčininkų statyba“, įmonė, teikianti siuvimo paslaugas „Spartukas“, bendrovė, užsiimanti energijos tiekimu „Elstatas“, transporto įmonė „Lotos Baltica“.

Didžiausi ūkininkai – kilę iš Šalčininkų

Tačiau pagrindinis ūkio sektorius seniūnijoje yra žemės ūkio sektorius. Seniūnijos teritorijoje yra užregistruota 204 žemės ūkiai. Svarbiausią vaidmenį ūkyje atlieka Česlav Moroz ir Pavel Griaznov, dirbantys po 2 tūkst. hektarų ploto žemėse. Abu ūkiai yra mišraus pobūdžio – užsiimama tiek javų auginimų, tiek ir kiaulių auginimu. 2012 metais Česlav Moroz pelnė „Metų ūkininko“ titulą – Šalčininkų rajono savivaldybės skirtą nominaciją. Pavel Griaznov šiuo titulu buvo apdovanotas dvejais metais anksčiau.

Šalčininkų seniūnijoje taip pat veikia viena iš trijų rajone veikiančių žemės ūkio bendrovių – žemės ūkio bendrovė „Baušiai“, vadovaujama Ryčio Piskarsko. Žemės ūkio bendrovių privatizavimo ir visuotinio žlugimo laikotarpiu ūkiui pavyko įveikti krizę bei šiandien būti apylinkių kaimų gyventojų darbo vieta.

 

Švietimas seniūnijoje

Šalčininkuose veikia dvi gimnazijos: lenkų – Jano Sniadeckio bei lietuvių – Lietuvos Tūkstantmečio. Pirma yra administruojama Savivaldybės, antra – yra pavaldi LR Švietimo ir mokslo ministerijai. Rusakalbiai mokiniai semia žinias „Santarvės“ vid. mokykloje. Šalčininkėliuose veikia pagrindinė mokykla. Šalčininkų seniūnijos švietimo įstaigoms priskiriami ir du Šalčininkų lopšeliai-darželiai „Pasaka“ ir „Vyturėlis“ bei Zavišonių lopšelis-darželis. 

 

Po pamokų mokykloje dauguma vaikų ir jaunimo naudojasi turtinga užklasine veikla. Turintys muzikinius bei piešimo gebėjimus skuba į pamokas į S. Moniškos menų mokyklą, o mėgstantys aktyvų poilsį renkasi treniruotes A. Ratkevičiaus sporto mokyklos filiale.        

Sporto ir kultūros veikla

Sportas Šalčininkų seniūnijoje yra siejamas su futbolu ir ping pongu. Tai yra futbolo klubo „Visinčia“ bei stalo teniso klubo „Relaks“, užimančių aukštas pozicijas šalies ir tarptautinėse varžybose, nuopelnas. Iš viso seniūnijos teritorijoje veikia devyni sporto klubai.

 

Šalčininkų žemės ambasadorius neabejotinai yra dainų ir šokių ansamblis „Solčanie“. 1987 metais įkurtas ansamblis  šiandien skaičiuoja apie 60 dalyvių nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Ansamblis yra surengęs daugiau nei 500 koncertų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje.

Jano Sniadeckio gimnazijoje veikia vaikų dainų ir šokių ansamblis „Solčanka“, kuris yra jaunesnis suaugusiųjų ansamblio „Solčanie“ draugas.

Nuo 1998 metų Šalčininkų kultūros centre veikia šokių ansamblis „Smile“, sudarantis apie 50 dalyvių, suskirstytų į tris amžiaus kategorijas. Kiekvienas Šalčininkų šokėjų pasirodymas palydimas karštomis ovacijomis tiek gimtojoje žemėje, tiek ir koncertinių išvykų metu.

 

 

Šalčininkų gyventojų ir svečių pramoga yra kultūriniai renginiai, organizuojami Šalčininkų savivaldybės ir Kultūros centro. Tradicinėms šventėms priskiriamos Užgavėnės, Vaiko diena, folkloro festivalis „Daina prie Šalčios“, organizuojamas bei sukurtas Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus. Jaunųjų rajono gyventojų pamėgta „Jaunimo vasara“. Labiausiai laukiama bei mėgstama Šalčininkuose bendruomenės, svečių bei užsienio turistų yra Derliaus šventė – viena didžiausių žmonių, dirbančių ūkyje, švenčių. Šalčininkų rajone, kuris laikomas žemės ūkio rajonu, tai yra didžiausia kultūros-ūkio šventė, nuo 2003 metų įrašyta į svarbiausių renginių kalendorių.

 
 

Seniūnijos kultūrai ir istorijai būdingos vietos

Šalčininkų pradžia siekia XIII amžių (kryžiuočių šaltiniuose užfiksuota Salsniken arba Saletzniken). Petro Dusburgiečio kronika taip aprašo 1311 m. kryžiuočių žygį į Lietuvą: „Henrikas, didysis komtūras, ir 150 brolių su stipria kariuomene ir 2000 pėstininkų pasuko link Lietuvos, į valsčių, vardu Šalčininkai, įsiveržė visur degindami ir plėšdami“.

Nuo XIV a. Šalčininkai priklausė turtingiems Hlebovičiams. Apie 1410 m. buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Nuo 1531 m. Šalčininkai priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikui Jurgiui Radvilai. Hlebovičių laikais Šalčininkuose egzistavo protestantų koplyčia ir žydų pamaldos namai. Taip pat čia buvo stiklo gamykla, malūnas bei daug spirito varyklų. XIX a. Šalčininkų miestelyje veikė arklių pašto ir pašto stotis (dabartinis banko pastatas Vilniaus g.). Nuo 1818 m. Šalčininkuose klebonavo kun. Povilas Hrinaškevičius, kun. Juzefo Mickevičiaus sūnėnas. 1821 m. lapkričio 2 d. Adomas Mickevičius, viešėdamas pas kunigą Povilą Hrinaškevičių, Šalčininkų kapinėse stebėjo Vėlinių apeigas, o vėliau jas aprašė savo garsioje dramoje. 2004 m. šalia miesto bažnyčios buvo atidengta memorialinė lenta su užrašu, patvirtinančiu šį faktą.

 

1823 m. dvarą nupirko prūsų kilmės dvarininkas Karolis Ferdinandas Vagneris ir jo žmona Ana Feldman. Karolis Ferdinandas Vagneris pastatė Šalčininkuose koplyčią ir įsitraukė į aktyvų politinį gyvenimą. Po jo mirties dva¬rą val¬dė vie¬nin¬te¬lis jo sū¬nus Al¬gir¬das. Vagneriai turėjo penkis vaikus: sūnų Vitoldą ir keturias dukras (Aną ištek. Svecicką, Mariją ištek. Dmochovską, Vandą ištek. Jelenską bei Sofiją ištek. Chouvaltovą). Sausio sukilimo metu Šalčininkų ir apylinkių gyventojai Liudviko Narbuto būryje aktyviai dalyvavo kovoje. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m. Šalčininkai pradėjo greitu tempu vystytis. 1867 m. miestelyje veikė stiklo gamykla, popieriaus gamykla, malūnas, spirito gamykla ir paštas. Kartu su jam padedančiu sūnumi Vitoldu Martinu pradėjo statyti neoklasicistinius ir neorenesansinius dvaro rūmus, kurie buvo pastatyti 1880 m. Juos suprojektavo vokiečių architektas Hetšoldas. Architektas vykusiai sujungė naujus rūmus su senais, veikiausiai dar Chodkevičių statytais, ir senoje dalyje įkūrė oficiną – patalpą tarnams. Rūmų viduje išliko stiuko ornamentai ir kartušai, krosnys ir židiniai. Kartu su oficina rūmai sudarė 46 patalpas.

Tarpukario laikotarpiu, kai Šalčininkus valdė Karolis Vagneris, dvaras buvo laikomas geriausiai prižiūrima dvarininkų rezidencija Vilniaus krašte. Grafas Karolis didžiavosi savo valda. Jis sulaukdavo daug krašto ir užsienio svečių. Būtent Vagnerių valdymo laikais žemės ūkis Šalčininkuose buvo taip išvystytas, kad Melchioras Vankovičius rašė: „šveicariško sūrio gamykla Šalčininkuose tenkina beveik visą Varšuvos poreikį“.

II pasaulinio karo metu buvo išgrobstytos ir išnaikintos vertingos Vagnerių šeimos kolekcijos, biblioteka, daug meno kūrinių. Po karo dvare buvo įkurta ligoninė, muzikos mokykla, dabar S. Moniuškos menų mokykla.

 

Dabartinė bažnyčia, kurioje šiandien meldžiasi Šalčininkų parapijos tikintieji, iškilo iš 1835 m pastatytos Šalčininkų savininko Karolio Vagnerio kapinių koplyčios. Dabartinis bažnyčios altorius – tai senos koplyčios liekana. Buvusios Šalčininkų bažnyčios vietoje dabar yra kavinė (prieš tai gėlių parduotuvė), o šventoriuje – autobusų stotis. Apsaugota nuo ugnies klebonija iki šiol naudojasi Šalčininkų parapijos kunigai.

Nuo 1998 m. gruodžio mėnesio miesto centrą puošia Adomo Mickevičiaus paminklas, atidengtas minint vieno žymiausių lenkų poeto 200-ąsias gimimo metines. Paminklo autorius yra skulptorius Bronius Vyšniauskas. Ant paminklo puikuojasi poeto autografas ir žinoma citata lenkų ir lietuvių kalbomis „Žvelk širdimi į širdį“.

 

1999 m. lapkričio mėnesį Šalčininkuose taip pat buvo atidengtas paminklas 1863 metų sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje karo vadui Konstantinui Kalinauskui. Ant akmeninio postamento įrengta bronzos, palenkta susimąsčiusio sukilėlio figūra, prie jo kojų gulinti sulaužyta dalgis – pagrindinis sukilėlių ginklas. Ant paminklo Konstantino Kalinausko, trijų tautų didvyrio vardas yra užrašytas trimis kalbomis – lenkų, lietuvių ir baltarusių – lotyniškais rašmenimis. Projekto autorius –Valerijonas Januškevičius.

Miesto pakraštyje, kelyje į Vilnių, iškyla mūrinė XVIII a. lenkų architekto V. Gucevičiaus  autorystės koplyčia. 2010 m. Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis koplyčia buvo restauruota.


Šalčininkų seniūnijai taip pat priklauso ir Šalčininkėliai, esantys 8 km atstumu nuo Šalčininkų, prie Visinčios upės.

Šalčininkėliai – buvusi Glebavičių ir Chodkevičių nuosavybė, vėliau – nuo 1824 iki 1913 metų – Mianovskių. Mikalojus Mianovskis, vedęs Aną Mincevič, buvo Vilniaus universiteto profesorius, o po jo uždarymo Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos profesorius, katedros vedėjas ir rektorius. Vėliau Šalčininkėlių nuosavybę paveldėjo Konstantinas Mianovskis. Tuo tarpu savininkas buvo Aleksandras, paskutinis iš šeimos – Zigmuntas Mianovskis. Šiandien jau neišlikęs Šalčininkėlių dvaras buvo medinis, parterinis pastatas su aukštu cokoliu. Dvarą puošė veranda su dviem poromis kolonų. Jame buvo 12 kambarių. Pastatas buvo įkurtas ant kalvos, virš Visinčios upės, apsuptas apie 5 ha ploto parko. Visiškai sudegė II pasaulinio karo metu. Išskyrus paminklus kapinėse apie buvusius Šalčininkėlių valdytojus primena tik keletas ūkio pastatų bei senas topolis prie kelio į dvarą.

Kaime yra 1834 m. Mikalojaus Mianovskio statyta, Karolio Padčašinskio suprojektuota Šv. Jurgio bažnyčia.

1938 metais Tadeuš Gura sklandytuvu PWS – 101 pakilęs iš Bezmiechovo Besčaduose įveikė 577, 8 km. distanciją ir nusileido Šalčininkėlių kaime. Tai buvo pasaulio rekordas. Jis, kaip pirmasis pasaulio sklandytojas, 1939 metais apdovanotas Lilientalio Medaliu. 2006 m. gegužės 24 d. Šalčininkėliuose prie vietos mokyklos buvo atidengta atminimo lenta, įamžinusi šį legendinį, į aviacijos istoriją įėjusį, skrydį.

 

 

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2015-06-18 10:45:45