Dieveniškių istorinis regioninio parko direkcija
Poškonių k., Šalčininkų r.
Tel./faks. (8~ 380) 46624, (8~ 380) 46666
dieveniskiuirp@erdves.lt
http://dirpd.am.lt

Pažvelgus į Lietuvos žemėlapį pietryčiuose akys užkliūva už nedidelio žemės kyšulėlio, įsiterpusio į Baltarusijos teritoriją. Šiame krašte įsteigtas Dieveniškių istorinis regioninis parkas.
 Dėl unikalaus ir įdomaus krašto etnokultūrinio palikimo Dieveniškių apylinkės paskelbtos istoriniu regioniniu parku. Susiruošę į Dieveniškių istorinį regioninį parką, kuris užima net 8609 ha ir saugantį kultūros bei gamtos požiūriu vertingus kraštovaizdžio, etnokultūros kompleksus, būtinai pasiimkite pasą. Nors tai ir Lietuvos teritorija, tačiau nuo Vilniaus (Lydos kryptimi) važiuojant pro Šalčininkus Dieveniškių link vienoje vietoje kelias eis visai prie pat Baltarusijos sienos: dešinėje pusėje pamatysite mišką juosiančią metalinę tvorą. Pasienio poste budintis pasienietis paprašys dokumento.
Poškonių kaime, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijoje įrengta informatyvi šio krašto muziejinė ekspozicija: surinkta daugybė etnografinių daiktų, nuotraukų, pasakojančių apie krašto praeitį bei dabartį. Čia stovinčios senosios audimo staklės - ne tik eksponatas. Parko lankytojų centro ekspoziciją puošia moksleivių pagal senuosius krašto raštus naujai išaustos lovatiesės.

Gamta kraštui grožio nepagailėjo.
Šis parkas iš 30 regioninių Lietuvos parkų yra vienintelis dar ir istorinis, nes čia yra ką vertingo išsaugoti etnokultūriniu požiūriu - tai gatvinių kaimų kraštas. Šie kaimai yra susiformavę dar XVI a., per valakų reformą, valdant Žygimantui Augustui. Palei gatvę stovi namai su kiemais, o už jų plyti siaurais taisyklingais valakais-rėžiais gyventojams išdalyta žemė. Vieni iš tipiškesnių ir gražesnių kaimų - Poškonys, Rimašiai, Žižmai. Gaujos slėnyje yra išsidėstę 13 gatvinių kaimų, kurie sudaro 3 arti vienas nuo kito esančių kaimų grupes. Tai vietinės reikšmės architektūros paminklai. Rimašių kaimas išsidėstęs palei Gaujos upę. Pagal jos vingius vingiuoja ir vienintelė akmenimis grįsta gatvė, o į ją galais stovi kaimo trobos. Iš viso parko teritorijoje yra 36 nedideli gatviniai kaimeliai.
Tikras šio krašto perlas - kilpomis vingiuojanti Gaujos upė su natūraliu slėniu. Prie upės yra automobilių stovėjimo aikštelė ir pažintinio tako pradžią ženklinantis stendas. Takas palei upę ratu veda 1,5 km. Dalis tako nuklota medinėmis lentelėmis, tad juo pasivažinėti gali ir neįgalieji.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. Bėčionių piliakalnis vienintelis pilies kalnas Dieveniškių apylinkėse. Čia matyti pylimo liekanų, o šalia jų - griovio pėdsakai. Stakų pilkapynas (42 pilkapiai) didžiausias Dieveniškių kyšulyje. Poškonių pilkapyne yra labai įspūdingas 22 m skersmens ir 1,8 aukščio pilkapis. Vertingi ir Didžiulių bei Senųjų Miežionių pilkapynai.Ties Pupiškių kaimo matyti du mitologiniai akmenys. Didysis akmuo vadinamas "Jankeliu", iš žemės išlindęs tik 0,5 m. Apytiksliai akmens matmenys: ilgis - 3,3 m. plotis - 1,5 - 2,3 m. Mažesnysis vadinamas "Jankeliuku". Jo aukštis apie 1 m. plotis ir ilgis mažiau kaip 2 m. Prie vieno Dieveniskio pilkapio stūkso "Moku" vadinamas akmuo. Jo aukštis - 1,7 m., plotis - 0,5 - 0,9 m. Apie "Moko" akemnį sukurta daug padavimų. Už dviejų kilometrų į pietus nuo "Moko" stūgso akmuo, vadinamas "Užkeikta svodba". Jo ilgis - daugiau kaip 3 m, plotis ties viduriu - 2,7.

Gribiškių ąžuolas - tai didžiausias ir seniausias parko ąžuolas - jam gali būti tūkstantis metų. Kad atsivertų jo didybė ir grožis, kad tankus spygliuočių miškas jam neužgožtų saulės, parko direkcija aplink šį galiūną iškirto aikštelę. Ąžuolas siekia 26 m aukščio, o kamieno apimtis - 5 m. Prie šio ąžuolo 1974 m. buvo rastas ir Lietuvoje didžiausias, 3,5 kg sveriantis baravykas, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą".