 Seniūnijos plotas – 63 kv. km, 5026 gyventojai. Eišiškės – antras pagal gyventojų skaičių (3765 - gyventojai) Šalčininkų krašto miestas, įsikūręs Baltarusijos pasienyje. Eišiškių ir Šalčininkų miestus skiria 33 km atstumas plentu. Eišiškių seniūnijoje yra vaikų darželis ir 5 mokyklos: 1 pradinė, 2 gimnazijos (lenkų 493 vaikų, lietuvių 358 vaikų,), A. Ratkevičiaus sporto mokykla (300 vaikų), Muzikos mokykla (70 vaikų). Eišiškės – tai sena istorinė Lietuvos gyvenvietė. Ji minima nuo XIV a. Prie Vytauto sutarties, pasirašytos su kryžiuočiais 1384 m., kabojo antspaudas su užrašu „Wisesken“, kurį istorikai iššifruoja kaip „Eišiškės“. Vietovės pavadinimas sietinas su Lietuvos didiko Eikšos (Eišio) vardu, gyvenusio čia XIV a. viduryje. Dvi atskiros miesto dalys yra susiformavusios dar XIII a.-XIV a. pab. abipus Versekos upės. Pietinė komplekso dalis yra didesnė. Buvusi turgaus aikštė su aplinkinėmis gatvelėmis – nuo 1969 m. Lietuvos urbanistikos paminklas. Pirmoji katalikų bažnyčia Eišiškėse iškilo 1398 m. Dabartinė Kristaus Žengimo į dangų akmeninė bažnyčia pastatyta 1847-1852 m. pagal žinomo istoriko ir inžinieriaus T. Narbuto projektą. Aukšta varpinė (40 m) su dvejais vartais iš šonų – reta architektūroje kompozicinė jungtis. Bažnyčioje – daug dailės paminklų. Vertingiausi XVIII-XIX a. paveikslai - kunigo R. Kalinovskio portretas, "Kristaus žengimas į dangų" ir „Marija“ – respublikinės reikšmės paminklai. Šventoriuje nesenai pastatyta skulptūra „Palaiminimas“. Eišiškių piliavietė yra daugiau kaip už kilometro nuo miesto bažnyčios, prie plento į Šalčininkus. Piliavietėje yra išlikusių XIX a. pirmosios pusės Peterburgo-Varšuvos optinio telegrafo pastatų liekanų. Miesto kapinėse, kurios yra prie Jurzdikos, esama dviejų vietinės reikšmės dailės paminklų. Tai kryžiai su koplytėlėmis.
Nuo 2011 m. balandžio 22 dienos Eišiškių seniūnijos pastatą puošia 1997 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Prezidento dekretu patvirtintas Eišiškių herbas, kuris yra vienas iš Eišiškių heraldikos atributų. Herbo mėlyname lauke vaizduojama ant sidabrinio pusmėnulio stovinti ir prie krūtinės kūdikėlį Jėzų laikanti Švč. Mergelė Marija. Ją supa liepsnojantis aukso spindulių ir šešiakampių žvaigždučių ratas. Abi figūros natūralios spalvos su aukso karūnomis. Marijos drabužiai sidabriniai, kraštai papuošti auksu. Svarstant Eišiškių simboliką, vietos gyventojams pageidaujant, nutarta vaizduoti Švč. Mergelę Mariją su kūdikėliu. Šis motyvas pasirinktas neatsitiktinai. Eišiškėse Švč. Mergelę Mariją garbina iš seno. Ji yra tapusi parapijos globėja, be to, bažnyčioje saugomas pagarsėjęs jos paveikslas. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis
Gornostajiškės. Šalčininkų r. Eišiškių sen. dvarvietė visai šalia Eišiškių, prie kelio Šalčininkų link. Į dvarą veda senų medžių alėja. XVI a. dvaras veikiausiai priklausė LDK iždininkui Jonui Hornostajui, vėliau gal jo paveldėtojams. Nuo tos pavardės išsirutuliojo ir vietovardis. XVIII a. priklausė Marcinkevičiams Narbutams, iš kurių 1798 m. dvarą pirko Sekliuckiai. XIX a. pirmojoje pusėje naujieji dvaro šeimininkai pasistatė klasicizmo stiliaus vienaukščius rūmus su mezoninu ir dviem atvirais prieangiais, papuoštais kolonomis, abiejuose ilguose fasaduose. Fasadus tolygiai skaido klasicistiniai stačiakampiai langai, kampus paryškina rustai – keturkampės apdailos detalės. Išliko 1812 m. įkurtas parkas (šalia rūmų yra akmuo su parko įkūrimo data), ūkinių pastatų: tvartas, grūdų sandėlis, kumetynas, vandens malūnas (atokiau nuo rūmų, prie upelio). Paskutinio dvaro valdytojo Juozo Sekliuckio likimas tragiškas – jis sovietų suimtas ir 1940 m. Lydoje sušaudytas.
Netoli Gornostajiškių, Sveckevičių kaime, gimė vienas iš lietuvių raštijos pradininkų Stanislovas Rapolionis (apie 1485–1545). Mokėsi Vitenbergo universiteto Teologijos fakultete, kuriam tuo metu vadovavo Martynas Liuteris, krikščionybės reformatorius, protestantizmo (liuteronybės) pradininkas. Baigęs teologijos studijas, S. Rapolionis tapo pirmuoju Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriumi. Prisidėjo prie pirmosios lietuviškos knygos leidimo (1547 m.). Joje išspausdintas vienintelis S. Rapolionio pasirašytas lietuviškas tekstas – išversta giesmė apie Kristų. Mirė Karaliaučiuje. 1986 m. pastatytas S. Rapolionio paminklas (skulpt. K. Bogdanas, archit. R. Buivydas., J. Balkevičius). Iš Eišiškių važiuokite Šalčininkų link apie 2 km. Iki posūkio į Padvarionis. Nuo posūkio iki paminklo vietos dar apie 1 km. Jei rasite tik paminklo postamentą, nenustebkite. Vietos valdžios atstovai, baimindamiesi metalo vagių, paminklą saugo S. Rapolionio gimnazijoje Eišiškėse. Išlikusios senos Sveckevičių kaimo kapinės, kuriose palaidoti S. Rapolionio tėvai.
Eišiškėse gilios sporto tradicijos, veikia daugybė sporto klubų, kuriuose gali treniruotis tiek vaikai, tiek suaugę žmonės. Prie A.Ratkevičiaus sporto mokyklos yra įsteigtas rankinio sporto klubas "Grunvald", kurio dalyviai žaidžia aukščiausioje lygoje ("Polonia-Ivona", 16 moterų, 16 vyrų; vadovas Česlav Antul). Prie klubo "Grunvald" veikia futbolo sekcija (18 sportininkų). "
Sporto klubas "Eišiškės" (pirmininkas – Henrik Ivanovski). Veikia stalo teniso sekcija. Lietuvos aukščiausioje moterų lygoje žaidžia 6 sportininkai, antroje lygoje - 6 sportininkai, penktoje lygoje - 5 sportininkai.
Šalčininkų rajono šachmatų klubas (vadovas T.Minakovski). Klubo nariai: 30 vaikų, 25 suaugusiųjų. Klubas veikia 11 metų. Pasižymėjo gerais rezultatais dalyvaudami įvairiose respublikos turnyruose. Kiekvienais metais klubas rengia maždaug po dešimt turnyrų. Šalčininkų rajono karatė klubas "Almida" (vadovas A. Jurgelevič). Klube yra 36 sportininkai, kuriems pripažinti šie koviniai diržai: 12 baltų, 7 geltoni, 5 oranžiniai, 1 žalias, 1 rudas. Klubo nariai dažnai dalyvauja Lietuvos turnyruose. Dalyvaudama Lietuvos pirmenybėse komanda įėjo į aštuntuką, o pasauliniame čempionate 10-11 metų iki 40 kg svorio kategorijoje mergaitės užėmė 3 vietą ir gavo bronzą, 12-13 metų iki 40 kg svorio kategorijoje jaunoji sportininkė irgi užėmė 3 vietą ir gavo bronzą. Pagal reitingą iš Lietuvoje esančių 15 karatė klubų,"Almida" užėmė 11 vietą.

PAGRINDINĖS INVESTICIJOS EIŠIŠKIŲ SENIŪNIJOJE
|
Metai |
Objekto lokalizacija |
Vertė, Lt |
| 2007-2010 |
Tilto Eišiškių mst. rekonstrukcija |
238.000 |
| 2008 |
Rodūnės ir Vilniaus g., Eišiškių mst. šaligatvių statyba ir remontas |
430.411 |
| 2008 |
Kelio nuo Tausiūnų k. iki Dumblės k. remontas |
127.022 |
| 2010 |
Gegužės 3-osios g., Eišiškių mst. remontas |
122.610 |
| 2007-2010 |
Apšvietimo linijų keitimas: Vilniaus, Gegužės aikštėje,Gegužės 3-osios atkarpoje iki Ligoninės, Kaštonų, Rodūnės, Pirties, Ąžuolų gatvėse |
798.667 |
| 2007-2010 |
Apšvietimo linijų keitimas: Tausiūnų, Padvarionių, Mateikonių, Viškūnų, Vilkonių, Emiliškių kaimuose |
84.905 |
| 2008 |
Apšvietimo linijų rekonstrukcija Vilkonių, Viškūnų, Mateikonių kaimuose |
27.388 |
| 2007 |
Eišiškių bendruomenės centro pastato renovacija |
4.200.000 |
| 2007-2010 |
S. Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastato renovacija |
1.554.170 |
| 2007 |
Eišiškių gimnazijos pastato renovacija |
1.524.964 |
| 2009-2010 |
Eišiškių vaikų lopšelio – darželio „Žiburėlis“ pastato renovacija |
312.775 |
 Svarbi investicija – pastato, kuriame daugelį metų buvo įsikūręs Pirminės sveikatos priežiūros centras, rekonstrukcija. Šiam tikslui visų pirma buvo panaudotos ES lėšos. Remonto darbų vertė 4mln. 200 tūkst. Lt, iš kurių 600 tūkst. Lt – Savivaldybės lėšos. Savivaldybės pastangomis buvo gauta tokia didžiulė parama iš ES struktūrinių fondų. Suremontuotame pastate įsikūrė Eišiškių seniūnija, Komunalinis ūkis, Darbo biržos skyrius, Policijos nuovada, biblioteka. 2010 mokslo metais rekonstruotas Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastatas, kurio renovacijai skirta: 1.290.832 Lt iš ES struktūrinių fondų, 227.793 Lt iš Valstybės biudžeto, 35.545 Lt iš Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto.
2009 m. balandžio mėnesį dainų ir šokių ansamblis „Eišiščanie“ šventė savo 20-ties metų veiklos jubiliejų. Ansamblio repertuarą sudaro tradicinis ir aranžuotas lenkų liaudies folkloras. 2010 m. Eišiškių lenkų namai šventė savo 10-ties metų veiklos jubiliejų. 2010 m. vyko rinkimai į 7 seniūnaitijas. Kasmet apie 100 vaikų, gyvenančių seniūnijos teritorijoje, išvažiuoja atostogauti į Lenkiją.  |