Šalčininkų rajono savivaldybė - Eišiškių seniūnija

Šalčininkų rajono savivaldybės
administracija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 49, LT- 17116 Šalčininkai
Kodas 188718713
Juridinių asmenų registras
Tel. (8 380) 51 233
Faks. (8 380) 51 244
El.p. priimamasis@salcininkai.lt
Korupcijos prevencija
Atviri duomenys
Asmens duomenų apsauga
Nuorodos

Eišiškių seniūnija Spausdinimo versija

„Eišiškės, Eišiškės – čia mūsų gyvenimas teka, o gera žinia apie mus jau neišnyks“

Taip apie savo gimtąją vietovę dainuoja „Ejszyszczanie“ – liaudies ansamblis, subūręs keleto kartų eišiškiečius, kuriems šis nedidelis, esantis prie Baltarusijos sienos, miestelis yra Mažąja Tėvyne, turtinga istorija, ypatingu mikroklimatu bei žavesiu.

Eišiškės – antra pagal gyventojų skaičių (apie 3800 gyventojų) Šalčininkų rajono vietovė. Dauguma jų – beveik 85 proc. – tai lenkai, todėl išgirsti kokią kitą kalbą Eišiškių gatvėse yra gana retas dalykas. Seniūnijos plotas sudaro 63 km2, kuriame yra 18 kaimų. Visoje seniūnijoje savo gyvenamąją vietą deklaruoja 4656 asmenys. Vietovės pavadinimas siejamas su vieno Lietuvos didiko Eikšos vardu, kuriam XI a. buvo padovanotos šios žemės už jų atgavimą iš rusų kunigaikščių. Municipalinę teisę gyvenvietei suteikė Lenkijos karalius Jonas III Sobieskis XVII a.

Nuo 2015 m. balandžio mėn. seniūno pareigas vykdo seniūno pavaduotojas Miroslav Bogdiun. Seniūnijos administracijoje dirba dar 6 asmenys: sekretorė Jadvyga Kucevič, vyresniosios specialistės Ana Šimanska bei Ana Rožanienė, specialistė Mira Lukaševič-Labovič, buhalterė Galina Bartoševič bei socialinė darbuotoja Violeta Jelmak. Seniūnija yra padalinta į 14 seniūnaitijų – 8 miesto bei 6 kaimo, kuriose nepakeičiamais pagalbininkais yra seniūnaičiai.

 

Kasdieniai rūpesčiai

Svarbi seniūnijos komunalinio ūkio veiklos sritis yra kelių remontas. Pagrindiniu šios srities vykdomu projektu buvo Jono Pauliaus II-ojo gatvės rekonstrukcija Eišiškėse. Investicijų metu buvo užasfaltuota 634 metrų gatvės atkarpa, įrengtas šaligatvis, stovėjimo aikštelė bei gatvės apšvietimas. Investicijų suma siekė 1 mln. 213 tūkst. litų. 

 

Per pastaruosius metus atliktas asfalto dangos remontas Gegužės 3-osios, Lauko bei  Kaštonų gatvėse, Rodūnės bei Naujojo plano gatvių sankryžų remontas, renovuota Bažnyčios gatvė, sutvarkyti šaligatviai Gegužės 3-osios gatvėje, ttaip pat suremontuota Melioratorių gatvės atkarpa Emiliškėse.

 

Apšvietimo renovacija – sritis, kuriai Savivaldybė pastaraisiais metais skiria daug lėšų. Jos metu buvo atlikta apšvietimo sistemos renovacija Užmiesčio, Raubiškių bei Tyliojoje gatvėse. Gatvių apšvietimas yra įrengtas septyniuose seniūnijos kaimuose.

Svarbiausios investicijos

Pastarieji metai buvo gausūs Eišiškėms infrastruktūros investicijų. Didžiausias dėmesys skirtas komunalinės bei statybos infrastruktūros plėtrai.

Daugiau negu 6 mln. Europos fondų litų atiteko Eišiškių investiciniams projektams vandentiekio ūkio srityje, kurie vyko čia trimis etapais nuo 2009 metų. Per šį laikotarpį buvo įrengta vandentiekio ir nuotekų sistema Užmiesčio gatvėje (apie 1 mln. litų) bei pastatyta moderni nuotekų valykla (5 mln. 100 tūkst. litų), kuri yra viena moderniausių šalyje. Galutiniu kompleksinio projekto etapu buvo vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas penkiose centrinėse miesto gatvėse. Šiam tikslui šiemet bus skirta dar 700 tūkst. litų.

 

Pastaruosius dvejus metus buvo vykdomas daugiabučio namo Nr. 35, esančio Jono Pauliaus II g., renovavimas. Remonto metu apšiltintos pastato sienos bei stogas, pakeisti laiptinės langai, užstiklinti balkonai. Projekto vertė sudaro 1 mln. 89 tūkst. litų. Be to, kito Europos Sąjungos projekto metu buvo sutvarkyta suremontuotų namų teritorija. Šiam tikslui buvo skirta 690 tūkst. 981 litas.

Investicinio projekto sulaukė dar vienas daugiabutis namas Varėnos plento gatvėje. Čia buvo apšiltintas stogas, pakeistos pagrindinės įėjimo durys, užstiklinti balkonai. Investicijų suma – 122 tūkst. 290 litų.

 

Keliais etapais vykdytas investicinis projektas švietimo įstaigų renovavimo srityje neatpažįstamai pakeitė lopšelio-darželio „Žiburėlis“ pastatą. 2008 metais pradėtos bei praeitais metais užbaigtos investicijos buvo vykdomos pagal du projektus: „Eišiškių lopšelio-darželio „Žiburėlis“ pastato renovacija“ bei „Eišiškių lopšelio-darželio „Žiburėlis“ pastato vidaus patalpų modernizavimas“. Pirmojo projekto vertė sudarė 257 tūkst. 314 litų, antrojo – 878 tūkst. 416 litų.

Visi projektai buvo įgyvendinami įvairių Europos Sąjungos fondų bei Savivaldybės biudžeto lėšomis.

Nuo 2011 m. balandžio 22 d. Eišiškių seniūnijos pastatą  puošia 1997 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Prezidento dekretu patvirtintas Eišiškių herbas, kuris yra vienas iš Eišiškių heraldikos atributų. Herbo mėlyname lauke vaizduojama ant sidabrinio pusmėnulio stovinti ir prie krūtinės kūdikėlį Jėzų laikanti Švč. Mergelė Marija. Ją supa liepsnojantis aukso spindulių ir šešiakampių žvaigždučių ratas. Abi figūros natūralios spalvos su aukso karūnomis. Marijos drabužiai sidabriniai, kraštai papuošti auksu.

Svarstant Eišiškių simboliką, vietos gyventojams pageidaujant, nutarta vaizduoti Švč. Mergelę Mariją su kūdikėliu. Šis motyvas pasirinktas neatsitiktinai. Eišiškėse Švč. Mergelę Mariją garbina iš seno. Ji yra tapusi parapijos globėja, be to, bažnyčioje saugomas pagarsėjęs jos paveikslas. Herbo autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

 

393 tūkst. litų Šalčininkų rajono savivaldybė investavo į Eišiškių Gegužės aikštę. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos lėšos buvo panaudotos Gegužės aikštės bei šalia esančio skvero renovacijai. Remonto metu bus įrengti nauji šaligatviai, naujas gatvių apšvietimas, parko suoliukai bei šiukšlių dėžės.

Leader parama

Eišiškių bendruomenė aktyviai naudojosi programos Leader skirtomis lėšomis. 2011-2012 metais seniūnijoje buvo vykdomi aštuoni projektai, kurių suma sudarė 1 mln. 711 tūkst. litų. Septynių projektų pareiškėjais buvo nevyriausybinės organizacijos bei privačios įmonės. Už surinktas lėšas buvo organizuojamos jaunimo ir vaikų stovyklos, dalinai suremontuota Eišiškių bažnyčia, įsigyta automobilių remonto įranga, pradėtos teikti maitinimo paslaugos ir t. t. Projekto, kurio pareiškėju buvo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, metu buvo sutvarkyta Rodūnės gatvės aikštė Eišiškėse. Projekto vertė sudarė 187 tūkst. litų. Dar vienas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Leader programos fondo įgyvendintas 2013 metais projektas „Eišiškių tvenkinio pritaikymas gyventojų poreikiams“. Projekto lėšomis sutvarkyta tvenkinio teritorija, įrengtos persirengimo kabinos, pastatyti suoliukai, įrengta tinklinio žaidimo aikštė. Projektas vertė - 76 tūkst. 346 litų.

Švietimas seniūnijoje

Eišiškėse veikia dvi gimnazijos – lenkų su pradinių klasių skyriumi Tausiūnuose, skaičiuojanti apie 476 mokinius, bei lietuvių Stanislovo Rapolionio su rusų „Vilties“ skyriumi – apie 358 mokinius. Įstaigomis vadovauja Robert Sliževski bei Danuta Zuzo. Jauniausi eišiškiečiai auklėjami vietos lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“ lenkų bei lietuvių grupėse. Jų tinkamu auklėjimu rūpinasi lopšelio-darželio, vadovaujamo Halinos Antropik,  auklėtojos.


 

Po pamokų dauguma jaunimo ir vaikų naudojasi turininga užklasine veikla. Muzikai gabūs mokiniai skuba į vietos muzikos mokyklos pamokas, o aktyvaus poilsio mėgėjai renkasi treniruotes Antonio Ratkevičiaus sporto mokykloje.

 

Bendradarbiavimas ir kultūrinė veikla

Eišiškės vienos pirmųjų Šalčininkų rajone užmezgė bendradarbiavimą su Lenkijos seniūnijomis. Kai kuriems kontaktams jau daugiau kaip 15 metų, kaip pavyzdžiui su Kazmiežo seniūnija, kuri jau daugelį metų rūpinasi vietos lopšeliu-darželiu bei Lenkų namais, o pastaruoju metu dar ir kitomis Šalčininkų rajono švietimo įstaigomis. Ypatingos padėkos nusipelnė šios seniūnijos buvusis viršaitis Veslav Vlodarčak, kuris pats arba seniūnijos atstovų dėka kelis kartus per metus atveža dovanų mažiesiems rajono gyventojams.

Ilgamečiai kontaktai, siejantys Eišiškes su Koršė bei Vyškovo seniūnijomis, vyksta valdymo bei administravimo, vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų išvykų organizavimo srityse.

Svečiai iš Lenkijos noriai apsilanko Eišiškėse švenčių arba kultūrinių renginių metu. O tokių Eišiškių kalendoriuje netrūksta. Prie nuolatinių Eišiškių švenčių galima priskirti Gegužinę, į kurią atvyksta žymūs Lenkijos bei Lietuvos artistai, šiemet jau antrą kartą organizuojamą Tarptautinį chorinės muzikos festivalį „Auksinė Šalčios juosta“ , renginį, skirtą Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, o taip pat  rajono sporto bendruomenei svarbų Tarptautinį Antonio Ratkevičiaus rankinio turnyrą.

 

Apie tai, kokie kūrybingi yra seniūnijos gyventojai, liudija meno kolektyvų kiekis. Svarbiausias jų, neabejotinai, yra liaudies dainų ir šokių ansamblis „Ejszyszczanie“, savo veiklą pradėjęs 1998 m. ir turintis apie 50 dalyvių. Ansamblį aktyviai lanko miestelio medicinos darbuotojai, mokytojai, pensininkai bei jaunimas. 1998 metais Lenkijos Respublikos kultūros ministerija už nuopelnus Lenkijos kultūrai įteikė ansambliui apdovanojimą. Kolektyvo programą sudaro lenkų liaudies dainos ir šokiai, Vilniaus krašto bei lietuvių liaudies šokiai ir dainos. Ansamblis „Ejszyszczanie” sėkmingai koncertavo visuose Vilniaus krašto kampeliuose ir užsienyje - Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje bei Austrijoje.

Eišiškių gimnazijos ansamblis „Kwiaty Polskie“, veikiantis nuo 1987 metų, vienija apie 60 žmonių. Stanislovo Rapolionio gimnazijoje įsikūręs folklorinis ansamblis „Versekėlė“  bei kanklininkų ansamblis, kurie savo pasirodymais džiugina ne vien Lietuvos, bet ir užsienio klausytojus.

 

Ne tik Eišiškėse, bet ir už jų ribų yra gerai žinomi Lenkų namų jaunimo ansamblis „Fantazija“ bei kvartetas „Šansas“.

Verslas Eišiškėse

Eišiškių seniūnijoje ūkine veikla užsiima beveik 50 subjektų. Dominuoja kelių asmenų, dažniausiai šeimyninės, įmonės. Dominuojanti veiklos sritis yra paslaugos ir prekyba. Firmos dažniausiai teikia paslaugas statybos bei maisto pramonės srityse. Seniūnijos teritorijoje taip pat veikia keletas didesnių įmonių. Didžiausi darbdaviai yra UAB „Eisiga“, gaminanti odinius gaminius, UAB „Eitinit“ bei UAB „Eiresta“, teikiančios statybos paslaugas, UAB „Arbena“, gaminanti rąstinius namelius, keletas kepyklų, kurių produkcija džiaugiasi daugelis rajono gyventojų.

Seniūnijos gyventojai dažniausiai įsidarbina vietos įmonėse. Taip pat nemaža dalis Eišiškių bei apylinkių gyventojų važinėja į darbą Vilniuje.

Eišiškiečiai yra darbštūs bei iniciatyvūs žmonės. Miestelyje veikia keletas parduotuvių, kirpyklų, gėlių parduotuvių. Kartais gali net pasirodyti, kad tokiam nedideliam gyventojų skaičiui tokio pobūdžio paslaugų yra per daug. Kai kuriais atvejais tai net kelia nuostabą. Pavyzdžiui, kad ir Eišiškėse veikiantis knygynas. Užsiimti tokia veikla net ir dideliame mieste, atrodo, turėtų būti rizikinga bei nuostolinga. Tačiau nuo 2000 metų veikiantis Liucinos Jundo vadovaujamas Eišiškių knygynas yra lenkų kultūros bei lenkų žodžio puoselėtojas ir vienintelis Šalčininkų rajone.

Istorija, atminimas, identiškumas

Prisiminti – reiškia galvoti apie ateitį. Savivaldybės pastangos išsaugoti mūsų rajono istoriją atsispindi pastatytuose Eišiškėse dviejuose paminkluose.

2009 m. Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus ir Lenkijos Respublikos kovų ir kančių atminimo tarybos pastangų dėka Eišiškių kapinėse buvo perlaidoti trijų žuvusių nežinomų Armijos Krajovos karių, kovojusių su NKVD pajėgomis, palaikai. Jie buvo iškelti iš Eišiškių piliavietėje esančio, vietinių vadinamo „Švyturiu“, šulinio. Anot vietos gyventojų, 1945 metais NKVD kariai į šulinį įmetė nužudytų AK karių kūnus. Leitenantas Jan Borisevič žuvo 1945 metų sausio 21 d. prie Kalvelių, NKVD pasienio pulkui surengus pasalą. Deja, nepavyko nustatyti, ar tarp surastų palaikų yra leitenanto Jano Borisevičiaus palaikai. Nors ir nebuvo nustatytos žuvusiųjų tapatybės, jie, praėjus daugiau nei 60 metų, iškilmingai buvo palaidoti Eišiškių kapinėse.


 
 
2011 m. lapkričio mėn. buvo pašventintas paminklas Eišiškių ir jų apylinkių gyventojams, kurie 1939-1959 žuvo, buvo ištremti arba priversti palikti gimtuosius kraštus, atminimui. Ant paminklo kryžiaus iš abiejų jo pusių lietuvių ir lenkų kalbomis išraižyti kardinolo Stefano Višinskio pasakyti žodžiai: „Kai užgęsta žmonių atmintis, prabyla akmenys”. Paminklui pastatyti ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai – maždaug iš šios vietos sunkvežimiai vežė Eišiškių gyventojus ten, iš kur jau niekas negrįžo...

Dar vienas paminklas 2013 m. buvo pastatytas Eišiškių Gegužės aikštėje. Paminklas įamžino 150 –ąsias Sausio sukilimo, kuris apėmė ir Šalčininkų rajono teritoriją, metines. Paminklo postamentą sudaro keturi cokoliai, simbolizuojantys 400 bendros Lenkijos karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos metus. Kiekvienas cokolis - tai vienas bendrų įvykių šimtmetis. Virš pjedestalo kylantys obeliskai – tai Lietuvos ir Lenkijos herbai – Erelis ir Vytis. Obeliskai yra sujungti varpu, kurio skambėjimas primena dabartinėms bei ateities kartoms Sausio sukilimo šlovingą praeitį bei bendrą istoriją, o kartu ir kviečia susitelkti ateities darbams.

Šlovinga Eišiškių krašto istorija

Eišiškės yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, esanti į pietus nuo Vilniaus, prie Baltarusijos sienos. Nuo pat įkūrimo (XVII), kai gavo Magdeburgo teisę valdant Jonui III Sobieskiui, Eišiškės buvo provincinis miestelis, tačiau išsidėstęs svarbiame kelyje, vedančiame iš Vilniaus į Krokuvą.

Eišiškių pavadinimo genezė siejama su bajoro Eikšio ar Eišio vardu. XVI a. Lietuvos metraštis mini, kad Eišiškes įkūrė legendinio žemaičių kunigaikščio Mantvilo sūnus, Erdvilo būrio vadas Mikšys. Vytauto Didžiojo įsakymu 1398 metais Eišiškėse buvo įkurta Romos katalikų parapija. Tai buvo 16-a parapija po Lietuvos krikšto. Vytauto Didžiojo žmona Ona Sudimantaitė yra kilusi iš Eišiškių. Šį laikotarpį mena Eišiškių piliavietė „Majak“, kurioje yra išlikusių XIX a. pirmosios pusės Peterburgo-Varšuvos optinio telegrafo pastatų liekanų. Eišiškių piliavietė – buvusi XIV-XV amžių mūrinė Lietuvos pilis, gynusi nuo priešų rytines sienas.

 

XII a. pabaigoje Eišiškėse pastatyta Dievo Kūno ir Dievo Motinos medinė bažnyčia. 1432 m. Švitrigaila su savo kariuomene puolė Eišiškes ir bažnyčią sudegino. Kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis greitai atstatė miestelį, tada Eišiškės laikytos svarbiu LDK prekybiniu miesteliu. Kazimieras Jogailaitis 1443 metais skyrė parapijai žemes Jurzdikoje ir iškilo nauja mūrinė bažnyčia. Šiuo laikotarpiu Eišiškėse buvo dvi bažnyčios – viena parapinė „Jurzdikoje", kita - filijinė bažnyčia pietinėje Eišiškių dalyje. Bažnyčia, pastatyta turgaus aikštėje, vėliau sudegė ir niekada nebuvo atstatyta.

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Eišiškės buvo laikomos vienu iš svarbiausių LDK miestų bei buvo pavieto centras. Čia veikė ne tik pilies teismas, bet ir rinkosi bajorų seimeliai.

Nuo XVII a. pradžios Eišiškės žymimos beveik visuose LDK žemėlapiuose. Miestelyje buvo bažnyčia, sinagoga, mokykla, keturios gatvės (Vilniaus, Naujoji, Rodūnės, Rimkūnų), rotušė, smuklė vadinama Ovsiejovo. Dauguma gyventojų buvo žydai, kurie čia gyveno ir dirbo net iki Antrojo pasaulinio karo.

 

1809 metais gegužės 31 dieną Eišiškes aplankė generolas gubernatorius Michailas Kutuzovas (su baroniene Marija krikštijo Kazimiero Narbuto dukrą Aleksandrą).

XIX amžiaus pabaigoje Eišiškėse buvo keturios degtinės varyklos, malūnas, Zelmono Morduchovičiaus pastatytas Rodūnės gatvėje degtukų fabrikas, Šlomos Jurkanskio ir Jankielo Kabačniko odos dirbtuvės, daugybė krautuvėlių, sinagoga, žydų mokykla.

Nuo 1672 m. Eišiškėse pirmadieniais vyko prekymečiai, kurie 7 – tą ir 9 – tą savaitę po Šv. Velykų tęsdavosi 3 dienas.

Dabartinė Kristaus Žengimo į dangų akmeninė bažnyčia pastatyta 1847-1852 m. pagal žinomo istoriko ir inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą. Aukšta varpinė (40 m) su dvejais vartais iš šonų - reta architektūroje kompozicinė jungtis. Bažnyčioje daug dailės paminklų. Vertingiausi XVIII-XIX a. paveikslai - kunigo R. Kalinovskio portretas, „Kristaus žengimas į dangų“ ir „Marija“- respublikinės reikšmės paminklai.

 

Laiko nugalėtas gražus dvarelis

3 km atstumu nuo Eišiškių Gornastajiškių pastatytas kadaise Sekluckių šeimai priklausęs dvaras. XVI a. dvaras veikiausiai priklausė LDK iždininkui Jonui Hornostajui, vėliau jo paveldėtojams. Nuo tos pavardės išsirutuliojo ir vietovardis. XVIII a. priklausė Marcinkevičiams Narbutams, iš kurių 1798 m. dvarą pirko Sekluckiai. XIX a. pirmojoje pusėje naujieji dvaro šeimininkai pasistatė klasicizmo stiliaus vienaukščius rūmus su mezoninu ir dviem atvirais prieangiais, papuoštais kolonomis, abiejuose ilguose fasaduose. Fasadus tolygiai skaido klasicistiniai stačiakampiai langai, kampus paryškina rustai - keturkampės apdailos detalės. Išliko 1812 m. įkurtas parkas (šalia rūmų yra akmuo su parko įkūrimo data), ūkinių pastatų: tvartas, grūdų sandėlis, kumetynas, vandens malūnas (atokiau nuo rūmų, prie upelio).

Paskutinis Gornostajiškių dvaro savininkas Juozas Sekluckis buvo rezervo karininkas, dalyvavo I-ajame lenkų korpuse (vadovaujamame gen. J. Dowbor-Muśnickiego), visuomenės veikėjas, Lenkijos „Kresų“ sąjungos narys, vietos bei apylinkių gyventojų didžiai gerbiamas žmogus. 1939 metais buvo sovietų areštuotas, išvežtas į Vilnių, iš ten ištremtas į lagerį, kur  ir mirė. Turtas buvo nacionalizuotas, o dvaras daugelį sovietų valdžios metų buvo kolūkio „Lenino priesakai“ centras.

 

1986 m. priešais Gornostajiškių dvarą pastatytas paminklas lietuvių raštijos pradininkui  Stanislovui Rapolioniui, kilusiam iš Eišiškių apylinkių. Už dvaro driekiasi 1812 m. įkurtas bei iki šiol išlikęs 4 hektarų parkas, nuo 1986 metų saugomas kaip gamtos paminklas.

 

Paskutinis atnaujinimas: 2015-06-10 15:27:58