Jašiūnuose iki šių dienų išliko Balinskių ir Sniadeckių dvaras. Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnai priklausė Radviloms, po to juos įsigijo Ignotas Balinskis. Karolio Podčašinskio suprojektuoti ištaigingi rūmai prie Merkio upės buvo pastatyti 1824 – 1828 metais. Kai Ignoto sūnus Mykolas Balinskis 1820 metais susituokė su Zofija Sniadecka, dvare apsigyveno ir Sniadeckių šeima. Netrukus Jašiūnai tapo gana įdomiu kultūros centru. Čia svečiavosi ne tik mokslininkai ir kultūros veikėjai iš Vilniaus - Stanislavas Jundzilas, Tomas Zanas, Adomas Mickevičius, Edvardas Odinec, Pavel Bžostovski, Juzef Mianovski, Laurynas Putkamer, Julijus Slovackis, kuris būtent Jašiūnuose išgyveno meilę be atsako Liudvikai Sniadeckai, Jano Sniadeckio dukrai, Zofijos Sniadeckos seseriai. Netoli rūmų išliko mūrinė oficina, tarnų gyvenamosios patalpos, kalvė. Už tilto per Merkį, kitame upės krante, yra dar vienas architektūros ir istorijos paminklas. Tai vadinamosios Profesorių kapinaitės. Čia palaidoti Sniadeckių ir Balinskių šeimų nariai: Vilniaus universiteto rektorius, astronomijos ir matematikos profesorius Janas Sniadeckis (1756 – 1830), istorikas Mykolas Balinskis (1824 – 1902), Peterbugro Karo akademijos profesorius, psichiatras Jonas Balinskis.

Jašiūnų šv. Onos katalikų bažnyčia buvo pastatyta XV a. pačioje pradžioje. Vėliau Radvilos (kunigaikščiai, kurie valdė Jašiūnų gyvenvietę  nuo XV a. iki XIX a. pradžios) tapo reformacijos šalininkais. Jašiūnuose įsikūrė kalvinų sinodas. Pradėjo veikti Evangelikų reformatų maldos namai. Nauja katalikų bažnyčia Jašiūnuose iškilo prieš 1767 m.1929 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Po metų įsteigta parapija